Lietuvos pasieniečiai vaizdo stebėjimo sistemas yra įrengę ketvirtadalyje išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos, vaizdo kamerų ir kitos įrangos trūksta dar maždaug tokiai pačiai sienos daliai.

"Iš viso stebimi maždaug 26 proc. ES išorės sienos. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas judesys stebimas, Nemunas pilnai uždengtas, kur kontrabanda faktiškai lygi nuliui, (...) jūra stebima", - pirmadienį Kenos pasienio užkardoje sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Valentinas Novikovas.

Jis pristatė Išorės sienų fondo lėšų panaudojimą Lietuvoje. Iš šios programos ir finansuojamas ES išorės sienų stebėjimas.

Stebimas 133 km valstybės sienos ruožas su Rusijos Karaliaučiaus sritimi, 25 km - su Baltarusija ir 119,6 km jūros sienos.

Pasak V.Novikovo, suplanuota, kad iš 2007-2013 metų finansavimo periodo dar bus įdiegtos stebėjimo sistemos "kontrabandininkų pamėgtame" Lavoriškių-Padvarionių ruože, dalyje Žagunio užkardos, Purvėnuose, Druskininkuose, tai yra pasienyje su Baltarusija.

"Bendras stebimas ruožas turėtų būti apie 50 proc. ES išorės sienų", - teigė V.Novikovas.

Pasak jo, per vaizdo kameras matyti visos ES išorės sienos nėra būtinybės, nes kai kurios pasienio vietos yra sunkiai praeinamos, pravažiuojamos.

"Pavyzdžiui, Čepkelių raiste įrengti stebėjimo kamerų - netikslinga", - tvirtino pareigūnas.

Jo teigimu, ten, kur buvo įdiegtos sienos stebėjimo sistemos, kontrabandos ir valstybės sienos pažeidimo atvejų smarkiai sumažėjo arba praktiškai nebeliko.

2007-2013 metais iš Išorės sienų fondų Lietuvai skirta 372,9 mln. litų specialiajai tranzito schemai, tai yra užtikrinti tranzitu per Lietuvą keliaujančių Rusijos piliečių patikrą, bei 110 mln. litų - išorės sienų apsaugai.

Šių lėšų panaudojimas bus baigtas 2015 metų birželį.

Bendra Lietuvos valstybės siena yra 1762 km ilgio. 1070 km arba 60 proc. viso Lietuvos valstybės sienos ilgio yra išorinė Europos Sąjungos siena.