Pramonininkų asociacijoje

Lietuvos perspektyvos nekelia jokių abejonių

Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) tarybos posėdyje dalyvavęs ūkio ministras Petras Čėsna palankiai įvertino šalies ekonomikos perspektyvas ir prognozavo, kad artimiausiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) didės. Ministro nuomone, Rusijos žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodę nepalankūs Lietuvos vertinimai neturėtų pakenkti normaliems abiejų valstybių santykiams.

KPA nariais tapo keturios naujos uostamiesčio bendrovės.

Gera komanda

Ūkio ministras, paklaustas, kas lėmė didelį Lietuvos ekonomikos augimą pastaraisiais metais, įvertintą ir Vakarų šalių ekspertų, sakė, kad tai – pagrindinis Premjero Algirdo Brazausko Vyriausybės nuopelnas. P.Čėsna pastebėjo, kad į A.Brazausko Vyriausybę buvo pakviesti puikūs specialistai, profesionalai, nepriklausantys jokioms partijoms. Vyriausybėje sėkmingai dirbo nepartiniai finansų, ūkio, aplinkos, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio ministrai. Kai kurie ministrai tik vėliau pasirinko partijas.

Dvyliktoji Vyriausybė dirbo ilgiausiai, o P.Čėsna – ilgiausiai vadovauja Ūkio ministerijai.

Verslo laimėjimai

P.Čėsna teigė, kad šalies ūkio laimėjimai pirmiausiai susiję su stipriu verslu. Per keletą pastarųjų metų daug įmonių buvo modernizuota, prisitaikė prie Europos Sąjungos reikalavimų ir dabar sėkmingai eksportuoja savo produkciją. Prieš dešimtį metų eksportas į ES valstybes sudarė tik 5 proc. viso eksporto, dabar – apie 65 proc.

2000 m. visos Lietuvos įmonės – dirbančios pelningai ir nuostolingai kartu sudėjus, – uždirbo apie 258 mln. litų pelno. Pernai pelningai ir nuostolingai dirbančių įmonių balansas – net 4 mlrd. litų pelno. Ūkio ministro nuomone, verslininkams nederėtų skųstis, kad geri specialistai palieka Lietuvą. Mūsų bendrovės geriems specialistams jau pajėgios mokėti gerus atlyginimus.

P.Čėsna kalbėjo, kad pavykęs Vyriausybės sprendimas iki 500 litų didinti minimalų atlyginimą, iki 290 litų didinti neapmokestinamąjį minimumą. Nors valstybės biudžetas dėl to prarado apie 500 mln. litų, tačiau mažiausiai uždirbantys gyventojai turėjo galimybę papildomai išleisti milijonus litų, kurie padėjo sukurti apie 80 tūkst. naujų darbo vietų.

Šalies įvertinimas

P.Čėsna sakė, kad šiuo metu šalyje yra maždaug 55 tūkst. veikiančių įmonių. 42 tūkst. įmonių dirba iki dešimties darbuotojų, 28 tūkst. – individualios įmonės. Didelės įmonės ar bendrovės paprastai turi daug darbuotojų etatų, kurie atsakingi už labai konkrečias sritis. Mažose įmonėlėse – kitaip. Savininkas ir direktorius – viskas viename asmenyje. Suprantama, kad jiems nelengva: smulkiesiems verslininkams reikia viską žinoti ir nedaryti klaidų, tokie nevengia ir skųstis.

Tačiau apskritai verslo sąlygos Lietuvoje – palankios. Neseniai Pasaulio Banko užsakymu buvo atliktas 140 valstybių verslo sąlygų tyrimas. Pagal investicinę aplinką Lietuva atsidūrė pirmajame dešimtuke ir įvertinta 6 vieta! P.Čėsna sakė, kad tai – labai svarbus signalas visam pasauliui apie kapitalo galimybes Lietuvoje. Šiemet tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje padidėjo 40 proc.

„Klaipėda“ teiravosi, kaip tolesniems Lietuvos ir Rusijos verslo santykiams gali atsiliepti nepalankūs rusų žiniasklaidos raginimai boikotuoti lietuviškas prekes. P.Čėsnos nuomone, tai yra Rusijos žiniasklaidos pozicija, o mums nedera daryti skubotų išvadų. Verslininkai turėtų ir toliau profesionaliai ir stabiliai dirbti su savo partneriais Rusijoje, o abiejų valstybių politikai ir vadovai išspręs kylančias problemas.