Artėja diena, kai Lietuva perims iš Airijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Nors dar liko kiek daugiau nei pusantro mėnesio, šalies policija pradeda rengtis saugumo užtikrinimui sporto renginių metu. Antradienį užsienio ekspertai dalijosi Europos valstybių patirtimi užtikrinant sporto renginių saugumą ir kovą su chuliganais bei bendradarbiavimą su fanais.

Į susitikimą Vilniuje atvyko ES šalių ekspertai, sukaupę didelę patirtį ir turintys daug specifinių žinių apie saugumą sporto renginių, ypač futbolo, metu. Europos Futbolo saugos ir saugumo ekspertų grupės pirmininkas Davidas Bohannanas teigia, kad pagrindinis susitikimo tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių vyriausybinių įstaigų. “Surenkame ir parengiame informaciją Europos Sąjungai, kuri leidžia pagerinti bendradarbiavimą ir pasiruošimą organizuojant didelius sporto renginius”, - teigė D. Bohannanas.

Vienas iš pagrindinių susitikimo tikslų ir temų yra darbo programos organizavimas ateinantį pusmetį, kuomet ES pirmininkaus Lietuva. Belgijos Vidaus reikalų ministerijos Futbolo skyriaus vedėjas Jo Vanhecke aiškina, kad vienas pagrindinių darbo tikslų yra užkirsti kelią sporto chuliganizmo protrūkiams ir tvarkos trikdymams per futbolo rungtynes. “Tačiau tai liečia ne vien Europos Sąjungą, nes futbolas nesibaigia vien už Europos sienų” , - teigia J. Vanhecke.

2002 m. balandžio 25 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse, kuris įpareigoja valstybes nares įsteigti nacionalinį futbolo informacijos centrą. Šiuo metu Nacionaliniai futbolo informacijos centrai yra įsteigti visose ES narėse bei keliose ne ES šalyse narėse. Lietuvoje šiuo centru paskirtas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Specialistai siūlo saugumo užtikrinimo klausimus spręsti ir kitų sporto renginių metu. Lietuvoje tai būtų aktualu krepšinio rungtynių metu, kitose ES šalyse tai „paliestų“ ir kitas komandines sporto šakas, pavyzdžiui, ledo ritulį.

Ekspertai giria teisėsaugos institucijų darbą per 2011 m. Lietuvoje vykusias Europos krepšinio pirmenybes. „Jūsų šalis įrodė, kaip dirbdamos išvien gerai organizuotos policijos pajėgos neleido įvykti nesusipratimams. Kita vertus, tai nereiškia, kad savo šalyje galite jaustis saugiai – prisiminkite lenkų futbolo chuliganų šėliones Kaune ar Vilniuje“, - primena D. Bohannanas.

Ekspertas teigia, kad būtent toks daugelio šalių bendradarbiavimas ir yra itin svarbus, kai keičiamasi informacija apie migruojančius chuliganus. “Būtina juos identifikuoti, susekti ir nukenksminti dar iki ateinant į stadionus prieš prasidedant žaidimui, būtent tam ir reikalinga dirbti vienu tikslu valstybėms”, - priduria specialistas.

Ekspertai kalba ir apie fanų ambasadų veiklą. Daugumoje ES šalių įsteigtos tokios ambasados, kurių tikslas sumažinti saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimo riziką sporto renginių metu. Lietuvoje toks fanų sambūris iki šiol neveikia.

Belgijos futbolo reikalų žinovas Jo Vanhecke teigia, kad tokių fanų sambūrių veikla neretai prisideda palengvinant policijos darbą. “Kai chuliganai atvyksta iš kitų valstybių, policijai nėra lengva juos visus susekti be padedančių akių – kur jie girtuokliauja, kur išsidirbinėja ir drumsčia tvarką ar daro dar ką nors blogiau”, - teigia J. Vanhecke.

Ekspertai nesiryžta atskleisti valstybių, kurių chuliganai kelia daugiausia problemų, taip pat nesiryžta atskleisti ir valstybių, kurios padarė didžiausią pažangą. “Europoje yra nemažai miestų, kur yra dvi žymios futbolo komandos ir dvi didelės fanų grupės, tačiau vieni yra labai ramūs, o kiti – labai aršūs chuliganai, taigi svarbu siekto bendro tikslo ir užtikrinti ramų žaidimą ir renginio stebėjimą”, - teigė J. Vanhecke.