- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos grėsmei pastaraisiais metais vėl suvienijus Lietuvą ir Lenkiją, šalių politikai sekmadienį paminėjo Liublino unijos 450-ąsias metines.
Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.
Unijos metinių paminėjimo renginiuose Liubline dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir dar aštuoni Seimo nariai; į Lenkiją taip pat atvyko Lietuvos kultūros, švietimo veikėjų.
Tai rodo, kaip bėgant metams pasikeitė Liublino unijos vertinimas Lietuvoje – prieš šimtmetį toks vizitas būtų buvęs neįmanomas dėl tautinio judėjimo ypatumų ir prastų santykių su lenkais.
Sprendimas kurti bendrą valstybę su Lenkija Lietuvoje tarpukariu laikytas pragaištingu, nes LDK suverenitetas unijos sutartimi buvo apribotas. Vis dėlto atkūrus nepriklausomybę nuo sovietų istorikai stengiasi pabrėžti, jog Liublino unija iki galo nesunaikino Lietuvos savarankiškumo ir buvo reikalinga dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos.
Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje.
Šiuo metu Rusijos grėsmė vėl skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis bei tapo viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl istorijos ar tautinių mažumų padėties.
„Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija, karas Donbase, politiniai veiksmai ukrainiečių atžvilgiu pakeitė saugumo padėtį Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos grėsmė šiandien yra tiek pat reali, kaip ir prieš 450 metų“, – Liubline vykusioje diskusijoje kalbėjo V. Pranckietis.
„Vienybės jėga saugojo mus nuo ordos, tesaugo ir šiandien“, – pridūrė jis.
Pavadinęs Liublino uniją Europos Sąjungos (ES) pirmtake, jis tvirtino, kad sutarties sudarymo metu vykusi diskusija, ko Abiejų Tautų Respublikoje turi būti daugiau – šalių suvereniteto, federalizmo ar vienijimosi – aktualumą atgauna ES formatais.
„Mokykimės iš savo praeities, venkime liberum veto ir siekime plačios ir taikios vienybės“, – teigė V. Pranckietis, turėdamas omenyje situaciją, kai dėl ATR įstatymų leidėjų teisės vienašališkai blokuoti priimamus teisės aktus strigdavo parlamento darbas.
Pulkininkas Arturas Jasinskas, tarnaujantis bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vado pavaduotoju, sakė įžvelgiąs istorinių paralelių tarp susijungimo į Abiejų Tautų Respubliką ir jo atstovaujamo karinio vieneto.
„Turėdami bendrą vienetą su Lenkija ir Ukraina šiandien esame tik stipresni, kaip ir buvome tada“, – sakė karininkas.
Lenkai: unija buvo kompromisas
Lenkijos politikai Liublino uniją pavadino kompromisu, taip atkartodami šios šalies akademikų ir kultūrininkų ketinimus kalbant apie ATR pabrėžti dviejų šalių sąjungą, o ne įvardyti LDK kaip į Lenkiją inkorporuotą valstybę.
„Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje. Dėl jos susikūrė Abiejų Tautų Respublika – politinis darinys, tapęs pavyzdžiu pavykusio kompromiso tarp įvairių tautų, kraštų, religijų, kultūrų ir kalbų“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.
Pasak jo, Liublino unijoje galima rasti daug pavyzdžių šių dienų tarptautinei politikai, kaip būtų galima ginti bendras valstybes ir bendradarbiauti gerbiant daugiakultūriškumą bei kiekvienos šalies kultūrą.
„Šie tikslai suformuluoja klausimus dėl saugumo, raidos, gyvenimo lygio ir kultūros paveldo. Tai yra tikslai, kurių verta siekti, nes tai – bendradarbiavimo pamatai“, – teigė M. Kuchcinskis.
Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) sakė, kad Liublino unija buvo svarbi ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir visų regiono šalių vystymuisi.
Diskusijoje dalyvavęs Baltarusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininko pavaduotojas Leonidas Kačina tvirtino, kad „dėl Liublino unijos Baltarusijos visuomenė užėmė labai speficinę ir tvirtą vietą Europos bendruomenėje“.
Kai kurie baltarusiai pastaraisiais metais ėmėsi smarkiai pabrėžti savo įtaką tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Abiejų Tautų Respublikoje.
Liubline sekmadienį viešėjusios delegacijos dalyvavo metinėms paminėti skirtose šv. Mišiose ir padėjo gėlių prie unijai skirto paminklo, pastatyto Lietuvos vardu pavadintoje miesto aikštėje.
Po diskusijos Liubline veikiančiame Kultūrų susitikimo centre šalių atstovai dalyvavo šventiniame koncerte.
Šventiniuose renginiuose taip pat dalyvavo Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, politikai ir diplomatai iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės1
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...