Demokratijos grimasos

Prabavimo procesą Lietuvoje reglamentuoja finansų ministro įsakymas dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos. LPR yra viešoji įstaiga, o jos globėja galima pavadinti Finansų ministeriją. Tad į šią ministeriją anonimiškai ir kreipėsi LPR darbuotojai.

Laiške jie ne tik skundėsi dėl įstaigos veiklos pablogėjimo, bet  ir dėl prieš trejus metus LPR direktorės pareigas pradėjusios eiti Virginijos Pavalkienės elgesio: „Tas elgesys – itin didelė ir marga arogancijos, išpuikimo, didžiulio pasitikėjimo savimi, įžūlumo, kitų žmonių niekinimo, dviveidiškumo puokštė. Reikia pridėti ir finansinio neraštingumo stoką, godumą ir kuo didesnės asmeninės finansinės naudos siekimą, nuolatinių teismų su LPR klientais karuselę, įstaigos darbuotojų ujimą, mobingą.“

Darbuotojai pripažįsta, kad kreiptis į Finansų ministeriją juos padrąsino ir „Kauno dienos“ rašiniai „Ne viskas auksas, kas auksu žiba?“ ir „Lietuvos prabavimo rūmai neatpažįsta savo ženklų?“.

„Nuomonę apie šią LPR veiklą pareiškė mūsų šalies tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos dalyviai, kurių darbą prižiūri ši institucija. Sužinojome tiek prisistačiusių, tiek nenorėjusių prisistatyti verslininkų nuomonę. Žvelgiant iš šalies, jų nuomonę galima vadinti rūmų klientų nuomone. Tačiau šios įstaigos valdymo ypatumai bado akis ir tiems, kurie turi galimybę vertinti rūmų veiklą iš vidaus, – darbuotojams. Vidinis žvilgsnis atskleidė dar liūdnesnę padėtį nei ta, kurią pamatė rinkos dalyviai“, – rašome skunde Finansų ministerijai.

Anot darbuotojų, LPR išgyvena sunkius nuosmukio metus. Tokią situaciją esą lėmė netinkamas įstaigos veiklos planavimas, strategijos nebuvimas, dabartinės geopolitinės situacijos ir naujai kilusių grėsmių nepaisymas, staigus finansiškai svarbių rūmų klientų pasitraukimas į Lenkiją ir Latviją.

Darbuotojai neabejoja, kad klientų pasitraukimą į kitas šalis lėmė įstaigoje teikiamų paslaugų lėtumas ir neefektyvumas: „Rūmų teikiamų paslaugų sumažėjo maždaug perpus – apie 50 proc., atitinkamai sumažėjo ir rūmų gaunamos pajamos.“

Įbauginti anonimai

Į Finansų ministeriją kreiptasi anonimiškai: „Rūmų valdymą neigiamai įvertinę darbuotojai nenorėjo kasti sau duobės ir prašo likti nežinomi.“

Su „Kauno diena“ sutikę pasikalbėti LPR darbuotojai taip pat prašė anonimiškumo. Žmonės paaiškino, kad dauguma jų yra 50 metų ir vyresni, išdirbę LPR ne vienus metus ir dėl šioje įstaigoje būtinos darbo specifikos jiems, būnant tokio amžiaus, būtų labai sudėtinga rasti kitą darbą.

Darbuotojai neslėpė, kad situacija LPR – įtempta ir slegianti, jie yra sekami, jaučia nuolatinį spaudimą. „Patyliukais gerdami kavą vieni kitiems pasiguodžiame, bet garsiai pasakyti visi bijo ir niekas jai nesipriešina“, – neginčytiną direktorės V. Pavalkienės viešpatavimą minėjo darbuotojai.

Skaičiuojamos kavos pertraukėlių minutės, minutės tikslumu fiksuojamas darbuotojų atėjimo į darbą ir išėjimo iš jo laikas: „Susidaro įspūdis, jog V. Pavalkienė galvoja, kad vadovauja ne prabavimo įstaigai, o slaptam kariniam fabrikui. Juk smarkiai sumažėjus užsakomųjų darbų  dėl klientų pasitraukimo, „konvejeris“ nuolat nedirba. Būna dienų, kai pagrindines rūmų pajamas užtikrinantys darbuotojai būna apkrauti netolygiai. Toks drakoniškas sekimas tiesiog žemina.“

V. Pavalkienė, iki paskiriant ją direktore, 23-ejus metus dirbo LPR. Karjerą pradėjusi kaip juriskonsultė, vėliau daugiau kaip 20 metų vadovavo LPR Teisės-revizijų skyriui.

„Naująja viešosios įstaigos vadove tapo puikiai įstaigos veiklą išmananti jos darbuotoja. Sukaupta V. Pavalkienės patirtis leis sklandžiai pereiti prie kokybiško, aukščiausius standartus siekiančio darbo einant naujas pareigas. Iš naujosios vadovės tikimės efektyvios Lietuvos prabavimo rūmų veiklos jai pavestose srityse užtikrinimo, atviro, skaidraus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo tiek su prižiūrimais subjektais, tiek ir su institucijomis, įgyvendinant tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinę priežiūrą.

Tikimės, kad naujoji vadovė didelį dėmesį skirs ir darbuotojų kolektyvo suformavimui, paskatų sistemos sukūrimui, o tai neabejotinai padidins visų darbuotojų įsitraukimą ir geresnius įstaigos veiklos rezultatus“, – dar 2022 m. lūkesčius naujajai direktorei išsakė tuometis finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Ginčas: „Aukseda“ teisme siekia įrodyti, kad dėl LPR įrangos juvelyrinių gaminių ženklinimas yra nekokybiškas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Išorinis spindesys

Atrodo, kad prieš trejus metus naujajai direktorei viešai išsakyti lūkesčiai neišsipildė. Tačiau darbuotojai pastebi, kad V. Pavalkienė sugeba meistriškai pristatyti situaciją taip, tarsi viskas būtų nepriekaištinga.

„Mūsų direktorė yra teisininkė. Ji puikiai moka viską sudėlioti į dokumentus, įsakymus ir teisingai juridiškai įforminti. Neabejoju, kad, iš šalies žiūrint, viskas atrodo gerai, ten net ir uodas nosies neįkištų, viskas pagrįsta pačių darbuotojų pasirašytais, nes kito pasirinkimo nėra, dokumentais. Joks auditas įstaigoje neras nieko blogo“, – pasakojo darbuotojai.

Pasak darbuotojų, rūmai yra viešoji įstaiga, tad direktorė turi nemažai galios ir moka tuo pasinaudoti. Tai esą pasireiškia užuominomis, netiesioginiu gąsdinimu. „Noriu, kaip geriau, ir neleisiu skaldyti kolektyvo“, – dažna direktorės frazė įsibaiminusiam kolektyvui.

„Pas mus veikia Darbo taryba. Ilgai jos nebuvo, nes niekas nenorėjo ten eiti. Visi žinojo, kad taryba – tik dėl akių. Vis dėlto direktorė įkalbėjo, kad Darbo tarybos reikia, nes negalės patvirtinti darbuotojams pašalpų ar dar ko nors. Tai formaliai taryba veikia, bet jei ji pateikia pastabų ar pasiūlymų, gauna tokius direktorės atsakymus, kad į tas pastabas nebūna atsižvelgiama. Ji padaro taip, kaip jai reikia, visiškai neatsižvelgia į darbuotojų poreikius“, – demokratijos grimasas atskleidė darbuotojai.

Itin jautrus atlyginimų klausimus. Vidutinės grandies darbuotojai, atliekantys klientų užsakymus ir uždirbantys įstaigai pinigus, gauna mažiausius atlyginimus.

„Įstaigos direktorės atlygis, neatskaičiavus mokesčių, siekė per 10 tūkst. eurų, kitų vadovybės darbuotojų atlygis – beveik 4,5 tūkst. eurų. Pagrindinius, įstaigos pajamas uždirbantiems vyresniesiems specialistams, anksčiau pavadintiems juodadarbiais, neatskaičiavus mokesčių, vidutiniškai mokama 1 807 eurai. Skirtumas – 5,6 karto. Net įstaigos pavaduotojas, tarp kolegų turintis aukštos kvalifikacijos specialisto reputaciją, gavo 2,3 karto mažesnį atlygį“, – apmaudo neslėpė darbuotojai.

Atlyginimai nekeliami motyvuojant, kad labai sumažėjo klientų ir nėra pinigų. Tačiau darbuotojai primena LPR bylinėjimąsi su klientais, kurį aprašė „Kauno diena“. Visi žino, kad bylinėtis – labai brangus malonumas. Be to, klientų sumažėjo, nes jie tokias pat paslaugas gauna Lenkijoje arba Latvijoje ir ten išvengia LPR direktorės antpuolių.

„Latvijos prabavimo rūmų metinėje ataskaitoje matyti, kad jie turi daug klientų iš Lietuvos. Lietuviai Latvijoje palieka pinigų, kuriuos galėtų palikti Lietuvoje, – prastą LPR vadybą išskyrė darbuotojai. – Mūsų teikiamų paslaugų įkainiai yra šiek tiek didesni nei Latvijoje arba Lenkijoje. Tačiau tai ne pagrindinė priežastis, kodėl klientai pabėgo iš LPR.“

Direktorė pagyrė save?

Tęsdami atlyginimų temą darbuotojai prisiminė, kaip direktorė užsiminė, kad būtų galima kelti paslaugų įkainius ir tada pakelti atlyginimus. Tačiau dalis darbuotojų paprieštaravo, nes, palyginti su aplinkiniais konkurentais, LPR teikiamų paslaugų įkainiai – vieni didžiausių, tad, jei LPR dar juos pakeltų, prarastų ir likusius klientus. „Direktorė įvertino taip: va, įkainių kelti nenorite, vadinasi, ir didesnių atlyginimų nenorite“, – pasakojo darbuotojai.

Jie prisimena, kaip kone metus buvo aiškinama, kad nebus iš ko mokėti metinių priedų, tačiau jie vis dėlto buvo išmokėti. Oficialiai tai vadinama kintamąja dalimi. Išmokant, anot darbuotojų, buvo pabrėžiama, kad ši kintamoji dalis mokama tik specialistams, o  administracijos darbuotojams nebus mokama.

„Po Naujųjų metų gerokai nustebome sužinoję, kad po tokių pareiškimų direktorė išsimokėjo sau 10 tūkst. eurų priedą už gerą darbą. Nuolat šnekama, kad pinigų nėra, bet jų staiga ima ir atsiranda. Buvo labai keista“, – direktorės sprendimais stebėjosi darbuotojai.

Tačiau labiausiai žmones žemina nuolatinis sekimas. „Mes nebuvo oficialiai informuoti, kad būsime stebimi direktorės nuotolinėmis priemonėmis. Buvome tik žodžiu prigrasinti, kad „aš nuolat jus matau ir žinau, ką jūs veikiate“. Tai tikrai prasilenkia su Lietuvos Konstitucijos dvasia ir raide. Sekimo faktui įrodyti siūlome oficialiai pareikalauti peržiūrėti direktorės telefone instaliuotą ir darbuotojams šokdinti naudojamą stebėjimo programėlę“, – nuoskaudas liejo LPR darbuotojai.

Jiems užkliuvo ir tai, kad praėjusių metų pradžioje rūmai už 709 tūkst. eurų nusipirko beveik 350 kv. m administracines patalpas Vilniuje. Žadėta, kad ten bus perkeltas Vilniaus padalinys, nes patalpos tinkamesnės nei senosios, tačiau iki dabar darbuotojai dirba senosiose patalpose, o apie įkurtuves neužsimenama.

Toks drakoniškas sekimas tiesiog žemina.

„Kai prieš 30 metų buvo atidaryti Prabavimo rūmai, nupirkta jau nenauja įspaudavimo įranga. Iki šiol įspaudavimo staklės nekeistos. Verslininkai reikalavo įspaudavimo lazeriu:  Vilniuje ir Druskininkuose lazeris yra, o Kauno ir Klaipėdos skyriuose nėra iki šiol. XXI a., o mes dirbame kaip akmens amžiuje. Klaipėdos skyriui užsiminus, kad reikėtų lazerio, buvo pareikšta, kad „skyriaus direktorė gali iš atlyginimo išsiskaičiuoti ir nupirkti“. Didesni Vilniaus ir Druskininkų filialai dar kažkiek geriau aprūpinami, o Klaipėdos ir Kauno – podukros vietoje. Tai, kas nebetinka didesniesiems skyriams, nuvežama į mažesniuosius“, – LPR rūmų kasdienybe dalijosi darbuotojai.

Ministerija aiškinsis

Finansų ministerija patvirtino gavusi LPR darbuotojų raštą: „Visa gauta informacija bus vertinama sistemiškai – bus sudaryta komisija informacijai išnagrinėti ir pateikti ministrui išvadą dėl galimų tolesnių veiksmų.“

„Kauno diena“ paprašė įvertinti paėjusių metų LPR veiklą. „Kaip vykdomos LPR veiklos, kokie tos veiklos rezultatai ir pasiekimai, atskleidžiama įstaigos veiklos ataskaitose, finansiniuose ataskaitų rinkiniuose, su kuriais galima susipažinti LPR interneto svetainėje“, – ministerija pasiūlė pasiskaityti viešai prieinamą ataskaitą, užuot atsakiusi į klausimą.

LPR ataskaitoje nurodoma, kad 2024 m. įstaigai prabuoti pateiktų tauriųjų metalų gaminių skaičius – mažiausias per pastaruosius ketverius metus: prabuoti pateikta 14,2 proc. mažiau tauriųjų metalų gaminių nei 2022 m. ir 17,9 proc. mažiau nei 2023 m. 240 klientų nutraukė veiklą su LPR.

Darbuotojai neabejoja, kad dėl LPR teikiamų paslaugų neefektyvumo finansiškai svarbūs klientai pasitraukė į Lenkiją ir Latviją, todėl rūmų teikiamų paslaugų sumažėjo maždaug perpus, atitinkamai sumažėjo ir pajamų. Ministerija atsakė remdamasi LPR direktorės pateikta ataskaita: „LPR svetainėje skelbiamoje 2024 m. veiklos ataskaitoje atskleisti veiksniai, nulėmę paslaugų apimties ir pajamų sumažėjimą. 2024 m. išlikęs tiek geopolitinės, tiek tarptautinės ekonominės situacijos neapibrėžtumas, taip pat aukso kainos tarptautinėse rinkose reikšmingas padidėjimas turėjo neigiamos įtakos verslo sąlygoms, vartotojų elgsenai, kartu ir įstaigos veiklos apimčiai.“

Į klausimus dėl darbuotojų atlyginimų, dėl galimai direktorės telefone instaliuotos sekimo įrangos, kai kuriuose LPR padaliniuose prastų darbo sąlygų (pavyzdžiui, mažose, belangėse Kauno padalinio patalpose nėra ištraukiamosios ventiliacijos) Finansų ministerija neatsakė: „Šios informacijos negalime nei paneigti, nei patvirtinti. Kaip jau minėjome anksčiau, bus sudaryta komisija gautai informacijai įvertinti. Tik po atliktos analizės galėsime pakomentuoti konkrečiau.“

Asociacijos pastabos

Lietuvos juvelyrų asociacija taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją dėl LPR veiklos. „Dėl nekokybiško juvelyrinių gaminių ženklinimo Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklais (LVKPŽ), diskriminacinės praktikos ūkio subjektų atžvilgiu nustačius neautentiškus LVKPŽ, dėl jokios LPR teikiamų paslaugų kontrolės, dėl LPR taikomų ydingų praktikų juvelyrai priversti kreiptis analogiškų paslaugų į užsienį“, – rašė ministerijai asociacijos atstovai.

Įdomu, kad LPR ženklina juvelyrinius gaminius ir patys tikrina ženklinimą. Asociacija atskleidžia, kad LPR atliekama juvelyrinių gaminių rinkos kontrolė, atrodo, patvirtina, kad rūmai nekokybiškai atlieka savo darbą.

„Susiduriame su atvejais, kai LPR, atlikę patikrinimą, konstatuoja, kad gaminiai pažymėti LVKPŽ, tačiau jie įspauduoti netinkamai. Vadinasi,  rūmai pripažįsta, kad jie netinkamai atliko savo darbą. Po tyrimo šie gaminiai įspauduojami iš naujo – taip gadinami gaminiai, prarandama jų vertė ir atsiranda papildomų išlaidų. Rūmai yra šios paslaugos teikėjas, tačiau dėl savo darbų kokybės atsakomybę perkelia šia paslauga besinaudojantiems ūkio subjektams, kurie su šiuo rūmų atliktu broku dar turi prisiimti ir visus materialinius nuostolius“, – nurodė asociacijos atstovai.

Šią situacija puikiai iliustruoja „Kauno dienos“ publikacijos apie šešiolika metų didmenine prekyba juvelyriniais gaminiais užsiimančios „Auksedos“ ginčą teisme dėl tariamai suklastotų LVKPŽ.

„Auksedos“ istorija atskleidžia ne tik ydingą juvelyrinių gaminių prabavimo metodiką, bet ir absoliutų veiksmų nelogiškumą. Jei jau pričiuptas įspaudavimo ženklus suklastojęs asmuo, privalu informaciją pateikti teisėsaugai, tačiau direktorė į ją kreipėsi tik tada, kai „Aukseda“ informavo, kad sieks įrodyti savo teisumą teisme.

Be to, visiškai nelogiška, kad tūkstančius juvelyrinių gaminių ženklinantis verslininkas ėmė ir keletą gaminių ženklų sufalsifikavo. Absoliutų alogiškumą patvirtina ir tai, kad metalo kokybė atitiko reikalaujamą tauriojo metalo standartą, tik štai ėmė ir sufalsifikavo prabą, tiksliau, blogai paženklino. Tačiau juk ženklina ne pats verslininkas – tai, jo užsakymu, atlieka LPR. Finansinės naudos ženklinti juvelyrinius gaminius kur nors garažiuke nėra, nes vieno gaminio prabavimas kainuoja centus.

V. Pavalkienė: esu prieš bet kokį kito asmens menkinimą

Požiūris: V. Pavalkienė teigė, kad apie darbuotojų skundus nieko negirdėjusi. / LPR nuotr.

LPR direktorė Virginija Pavalkienė atsakė į „Kauno dienos klausimus. 2024 m. LPR vykdė „visas įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas ir pasiekė įstaigai nustatytus tikslus“.

LPR direktorė nedramatizavo ir nurodė, kad pajamų sumažėjimą lėmė ne vienas faktorius: ir besitęsianti Rusijos agresija, ir karas Ukrainoje, baimė dėl X dienos, atsisakant nebūtinų pirkinių, tokių kaip tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, taip pat rinkimų metai.

Direktorė pripažino, kad Lietuvoje įstaiga konkurentų neturi, tačiau konkuruoja su kaimyninių valstybių prabavimo institucijomis laisvo prekių ir paslaugų judėjimo sąlygomis: „Yra ne viena priežastis, kodėl Lietuvos verslo atstovai naudojasi kaimyninių valstybių prabavimo institucijų paslaugomis: ir mažesni prabavimo paslaugų įkainiai, ir teisinė bazė kita, pvz., nei Lenkijos, nei Latvijos prabavimo priežiūros institucijoms nepavesta vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, o tai kitose ES valstybėse sudaro galimybes pateikti prabuoti nelegaliai įsigytus (pvz., be kilmės dokumentų) tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius.“

– LPR darbuotojai kreipėsi į Finansų ministeriją dėl prasto mikroklimato. Viena pagrindinių nurodytų priežasčių – direktorės V. Pavalkienės arogantiškas ir darbuotojus žeminantis elgesys. Pakomentuokite susidariusią situaciją.

– Man nežinoma apie įstaigos darbuotojų kreipimąsi, todėl negalėčiau komentuoti. Galiu tik patvirtinti, kad periodiškai kaip įstaigos vadovė lankausi visuose įstaigos padaliniuose, betarpiškai bendrauju su visais įstaigos darbuotojais, praktiškai kiekvieną savaitę vyksta bendri nuotoliniai darbiniai pasitarimai su įstaigos padalinių vadovais, todėl man gerai žinomos įstaigos kolegų nuotaikos. Noriu pabrėžti, kad esu prieš bet kokį kito asmens menkinimą ar žeminimą, todėl neleidžiu sau taip elgtis nei darbe, nei asmeniniame gyvenime.

– Darbuotojai nurodo, kad pajamas įmonei uždirbančių vidurinės grandies darbuotojų atlyginimai yra ganėtinai žemi, ypač lyginant su pavaduotojų atlyginimais. Koks vidurinės grandies darbuotojo darbo užmokesčio vidurkis? Kada pastarąjį kartą jiems buvo keliami atlyginimai?

– Galiu tik patvirtinti, kad įstaigoje dirbančių specialistų atlyginimai yra maži ir neatitinka jų darbo, kompetencijų ir rinkos tendencijų. Nuo 2022 m. įstaiga savo veiklą finansuoja išimtinai savo uždirbtomis lėšomis, todėl galimybės žymiai didinti visų darbuotojų darbo užmokestį buvo ir yra ribotos. Nepaisant to, nuo 2022 m. kasmet nuosekliai, kad ir nežymiai, buvo peržiūrėti ir didinti atlyginimai visiems įstaigos darbuotojams. Pastarąjį kartą atlyginimai padidinti nuo 2024 m. liepos 1 d. ir viešai skelbiami.

– Darbuotojai kritiškai vertina sprendimą išmokėti direktorei 10 tūkst. eurų priedą už 2024 m. Ar buvo ir kokiu pagrindu buvo tokia išmoka?

– LPR direktorei papildoma darbo užmokesčio dalis už 2024 m. buvo sumokėta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo tvarka ir pagrindais, tačiau išmokėta suma nesiekia 6,7 tūkst. eurų neatskaičiavus mokesčių, t. y. faktinė išmokėta suma neatitinka nurodomos 10 tūkst. eurų sumos.

– Ar prasminga buvo pirkti pastatą Vilniuje, kuris nuo praėjusių metų pradžios stovi nenaudojamas? Kada pastatas bus suremontuotas ir pradėtas naudoti?

– LPR per savo veiklos laikotarpį naujų pastatų nėra įsigijusi. 2024 m. įstaiga įsigijo naujas patalpas – mažesnio ploto, tačiau įstaigos veiklai labiau tinkamas už dabar turimas patalpas Žirmūnų g. 70, Vilniuje. Naujų, geresnių patalpų įstaigos Vilniaus padaliniui poreikis aktualus buvo jau ne vienus metus tiek dėl būtinumo gerinti darbo sąlygas įstaigos darbuotojams ir sukurti patrauklią darbo aplinką, tiek atliepti pačių verslo su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais atstovų viešai ne kartą išsakytus lūkesčius turėti galimybę saugiau patekti į LPR patalpas su didelės vertės tauriųjų metalų ir ypač brangakmenių gaminiais.

Įstaiga savo lėšomis įsigytose patalpose jau atliko dalį būtiniausių darbų. Parengtas patalpų pritaikymo įstaigos veiklai projektas su biuro įranga, įstaigos veiklai reikalingomis specifinėmis medžiagomis ir pan. Projektas derintas su įstaigos Vilniaus padalinio darbuotojais. Šiuo metu rengiamos patalpų įrengimo darbų ir paslaugų pagal parengtą projektą viešo pirkimo sąlygos. Įvykus viešajam pirkimui prasidės ir patalpų įrengimo darbai.