Lietuvos Šaulių sąjunga – dėmesio centre: planuojami nauji pokyčiai

– Kodėl reikia reorganizuoti Šaulių sąjungą?

– Mūsų gynybos politika remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais. Pirmas – NATO, kolektyvinės saugumo garantijos, antras – mūsų kariuomenės galios stiprinimas, sąveika su VRM struktūromis ir organizuoto rezervo kūrimas. Trečias ramstis – civilinė galia, visuomenės įtraukimas. Geriausia organizacija tai padaryti – Šaulių sąjunga. Žmonės gali padėti savo įnašu į valstybės gynybą ne tik ginklu, bet ir kitomis žiniomis.

– Ir dabar šauliai padeda visuomeninėse organizacijose, kaip ir savanoriai remia valstybę. Kokių galių jiems dar trūksta?

– Koronaviruso ir migracijos kontekste buvo didžiulė šaulių pagalba, tai paskatino mus įvertinti, kad reikia Šaulių sąjungą profiliuoti pagal specializacijas. Jei esi stiprus kibernetinėje ar medicinos srityje – randi savo vietą sąjungoje. Sustiprinus mokymo centrą, stiprybes galima paversti valstybės stiprybėmis. Atiduoti savo įnašą ir žinai, ką krizės ar karo atveju darytum.

– Tai būtų integruota į Lietuvos kariuomenės dalį?

– Ne. Kalbant apie civilinę karinę organizaciją, ji būtų savarankiška visuomeninė. Koviniai šauliai karo padėties atveju eitų į ginkluotąsias pajėgas. Visi kiti – užtikrintų mūsų užnugarį. Esame sumanę, kad kiekviena savivaldybė turi turėti karo komendantą, kuris karo atveju bendradarbiauja su savivalda ir organizuoja užnugarį – kokį objektą išsaugoti, kokį tiltą nugriauti, kad priešas neįvažiuotų. Nekoviniai šauliai eitų prie komendanto ir būtų užnugaris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kam ši organizacija būtų atskaitinga?

– Šauliai yra visuomeninė organizacija, ji turi savo autonomiją. Kadangi kalbame apie daugiasektorinį veiklos planą, neužtenka tik Krašto apsaugos ministerijos veiklos. Vyriausybės kanceliarijoje atsiras Krizių valdymo centras, jis galėtų koordinuoti. Šaulių sąjunga turėtų ir autonomiją.

– Ką apie tai galvoja patys šauliai?

– Pati idėja stiprėti atėjo iš Šaulių sąjungos. Darbo grupėje yra šios sąjungos atstovų.

Šaulių sąjungai irgi didelį vaidmenį turėtų valia priešintis tiek idėjiškai, tiek įgūdžių prasme.

– Pastaruoju metu ją papildė labai daug žmonių.

– Tikrai norime eiti iki ambicingos organizacijos ir turėti 50 tūkst. šaulių per septynerius metus.

– Kiek dabar yra?

– Dabar 12 tūkst. Todėl natūralu, kad reikia dirbti dėl profiliavimo. Tokiai idėjai pritariama. Buvo diskusija Nacionalinio saugumo gynybos komitete su kitų frakcijų atstovais. Neišgirdau nė vieno labai kritiško pasakymo.

– Neseniai grįžote iš Ukrainos. Ką jie sako, kiek svarbūs žmonės, kurie pas juos per porą savaičių tapo šauliais, kai gyvenime ginklo rankose neturėjo.

– Nepamirškime – ukrainiečių stiprybė yra valia priešintis. Ji nebuvo palaužta. Šaulių sąjungai irgi didelį vaidmenį turėtų valia priešintis tiek idėjiškai, tiek įgūdžių prasme.

– Koks galėtų būti vaidmuo žmonių, kurie nepriklauso Šaulių sąjungai, bet turi ginklo leidimą, yra pasiryžę?

– Kai kalbame su tokių struktūrų atstovais, geriausia būtų stoti į Šaulių sąjunga ir būtų aiškesnė vadovavimo struktūra. Jei nenori, komendantai, apie kuriuos kalbėjau, yra žmonės, kurie turi žinoti, kokioje bendruomenėje, kaime yra jėga, kuri gali atbaidyti priešą. Tada komendantai organizuotų juos. Aišku, prieš tai reikia pratybų ir pan. Geriausia, kad ji stotų į Šaulių sąjunga ir mes struktūriškai tvirtėtume.