„Lietuvos parlamento sprendimas trauktis iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų yra pragaištingas ir nerimą keliantis poslinkis. Šiuo žingsniu atsisakoma pasaulinio konsensuso, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti žalą civiliams ginkluotų konfliktų metu, ir paminama dešimtmečius trukusi pažanga siekiant eliminuoti atsitiktinę žalą darančių ginklų gamybą, perdavimą ir naudojimą“, – pareiškė „Amnesty International“ Europos regiono tyrimų direktoriaus pavaduotoja Dinushika Dissanayake.

„Lietuvos parlamentas turi skubiai persvarstyti savo pasitraukimą iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų – sutarties, kuri yra skirta apsaugoti civilius, ir vietoje to toliau aktyviai rodyti paramą Konvencijai, kurią demonstravo nuo ratifikavimo“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį pranešta, kad Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju, prireikus, ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 m.

Norvegija apgailestauja dėl Lietuvos sprendimo trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos

Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė) ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Lietuvos sprendimo trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Lietuvos parlamento sprendimas trauktis iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų yra pragaištingas ir nerimą keliantis poslinkis.

„Tenka apgailestauti, kad Lietuva priėmė sprendimą pasitraukti iš kasetinių šaudmenų konvencijos“, – Norvegijos vyriausybės tinklalapyje paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime sakė E. B. Eide.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė dėl Lietuvos išstojimo iš kasetinių šaudmenų konvencijos. Šį teisės aktą dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda, o po to Lietuva diplomatiniais kanalais apie denonsavimą informuos konvencijos depozitarą – Jungtinių Tautų generalinį sekretorių.

Lietuvos institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja šalies ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.

Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.

Norvegijos URM savo komentare atkreipė dėmesį, kad apie 90 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra civiliai ir kad būtina juos apsaugoti laikantis tarptautinių susitarimų, nepaisant to, kad saugumo padėtis Europoje pasikeitė dėl Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.

„Suprantame Lietuvos susirūpinimą, tačiau nusiginklavimo konvencijos nėra tik taikos metu taikomi įsipareigojimai. Jos dar svarbesnės, kai šalys kariauja. Svarbu, kaip vyksta karai. Todėl privalome išlaikyti tarptautines karo taisykles, normas ir įsipareigojimus, taip pat ir tada, kai keičiasi saugumo situacija. Didžiulės Ukrainos ir Gazos gyventojų kančios tai akivaizdžiai primena“, – sakė E. B. Eide.

Konvencijoje nedalyvauja Jungtinės Valstijos, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija. Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.

Norvegų URM pareiškime sakoma, kad šalis diplomatiniais ir politiniais kanalais siekė įtikinti Lietuvą likti konvencijoje. Jame taip pat teigiama, kad trečiadienį ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) tai aptarė su Lietuvos prezidentu.