Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, šioje ES karinėje mokomojoje misijoje buvo vykdomas pažeidžiamumų vertinimas.

„Tai leido pirmą kartą išmėginti CRRT pajėgumą ES bendro saugumo ir gynybos politikos misijose“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pernai komanda tokį vertinimą vykdė ir Moldovoje: dalis CRRT ekspertų užduotims buvo dislokuoti šalyje, dalis dirbo nuotoliniu būdu.

Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas, pasak Krašto apsaugos ministerijos yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektų.

Viena iš esminių ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komandos veiklų yra nuolat vystyti šį pajėgumą siekiant patobulinti esamus komandos naudojamus procesus ir praktiką.

Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai kovo 28-29 dienomis lankėsi Kroatijos sostinėje Zagrebe, kur dalyvavo CRRT susitikime.

Jame dalyvavo ir kibernetinių įrankių rinkinį CRRT komandoms kuriantys įmonių konsorciumo atstovai, buvo diskutuojama ne tik strateginiais, bet ir techniniais klausimais.

Susitikimas pažymėjo jau penktosios projekto rotacijos pradžią – kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komandai šiais metais vadovauja Kroatija. Prie šio pajėgumo kovo mėnesį prisijungus Belgijai ir Slovėnijai, dalyvių skaičius išaugo nuo šešių iki aštuonių.

Šiuo metu kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudaro 8-12 nacionaliniu lygmeniu deleguotų kibernetinio saugumo ekspertų iš Belgijos, Slovėnijos, Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos. Ši komanda gali būti naudojama kaip atsakas į kibernetinius incidentus ir krizes bei kaip prevencinė priemonė, pavyzdžiui, pažeidžiamumo vertinimui, rinkimų stebėjimui.