Planai įvesti mokyklose lytinį ugdymą sukėlė diskusijas. Psichologai sveikina tokią iniciatyvą, o Švietimo ministerija žvelgia skeptiškai, nes šis tas panašaus jau veikia. Mokyklos irgi nenori naujovių.

Didintų atsakomybę

Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kurios numato mokyklose įvesti lytinį ugdymą.

M.A.Pavilionienės teigimu, programa būtų parengta pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos standartus. Politikės teigimu, vaikus būtina tinkamai auklėti lytinės brandos temomis. Tai paruošia savarankiškam gyvenimui ir suteikia žinių apie lytinę sveikatą, lyčių bendravimą ir lytiškumo svarbą formuojantis asmenybei.

"Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad visose mokyklose būtų vykdomos lytiškumo ugdymo programos ir visiems moksleiviams sudarytos sąlygos jose dalyvauti, – aiškinamajame rašte tvirtina parlamentarė. – Įgytos žinios didins paauglių atsakomybę už savo lytinę elgseną ir sveikatą."

M.A.Pavilionienė pabrėžė, kad taip būtų sutaupyta valstybės lėšų, nes būtų išvengta mokslinių reikalavimų neatitinkančių metodinių mokymo priemonių rengimo. Pasak jos, šiuo metu lytinis ugdymas įstatymų lygiu nereguliuojamas, moksleivio teisė į lytinį ugdymą nėra įtvirtinta.

Tėvams vis dar tabu

Šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė sutinka, kad lytinis švietimas yra reikalingas. Jos nuomone, pirmiausia lytinis ugdymas turi prasidėti šeimoje, tačiau Lietuvoje ši tema tėvams vis dar yra nepatogi. Ji pastebi šiokį tokį laisvėjimą šioje srityje, tačiau tėvams vis dar sunku apie tai kalbėti su savo vaikais.

"Na, o vaikai vis tiek vienaip ar kitaip sužino. Ypač šiais laikais tai labai paprasta. Todėl galimybė vaikams apie tai kalbėti su suaugusiaisiais, specialistais, tėvais  yra labai svarbi. Taip jie sužino ne patys eksperimentuodami ar interpretuodami skaitytus tekstus, bet gauna tikslią informaciją, kaip kas yra", – sakė specialistė.

Ji pridūrė, kad tokiems užsiėmimams vesti labiausiai tiktų psichologas. "Vėlgi, labai svarbu, kad tai nebūtų koks nors didelis tabu, kad vaikas galėtų užduoti jam kylančius klausimus ir gauti atsakymus", – tvirtino psichologė.

Vaikams apie lytinį ugdymą jaukiau kalbėti su tėvais, tačiau daugelis iš jų nėra tam pasiruošę.

"Jeigu tai būtų švietimo sistemoje kaip dėstomas dalykas, galbūt tai padėtų ir patiems tėvams paprasčiau į tai žiūrėti ir kalbėtis. Tai būtų tam tikra pagalba tėvams, kurie galbūt yra suvaržyti draudimų, gėdinimų, patirtų vaikystėje. Tai gali turėti atgarsį jiems dabar kalbant su savo vaikais", – sakė specialistė.

Užkoduotos problemos ateičiai

G.G.Klimienė tvirtino, kad netinkamai reaguojant į vaiko lytinę brandą galima sukurti įvairių problemų. Tokiomis temomis tėvai nelinkę kalbėti su vaikais, o blogiausia, ką tėvai gali padaryti šioje situacijoje, anot psichologės, yra vaiko gėdinimas.

"Bręstančiam vaikui kyla seksualinių impulsų ir dėl to jis būna gėdinamas, koks jis nepadorus. Tai gali vėliau atsiliepti suaugusiam žmogui, turėti įtakos jo seksualiniam gyvenimui, jis gali turėti problemų, psichologinių sunkumų. Labai svarbus ir savęs priėmimo klausimas, gali susiformuoti neigiamas požiūris į save, kad aš turiu kažkokių seksualinių impulsų, kurie yra gėda, kurie yra baisu, kurie yra blogai", – galimus padarinius vardijo psichologė.

Specialistė sakė, kad jai tenka kalbėti su tėvais apie tai, kokį švietimą šiuo klausimu jie gavo iš savo tėvų. "Susidaro vaizdas, jog vėlgi buvo nemažai tokių atvejų, kai tas neigiamas tėvų požiūris, gėdinimas, barimas trikdė ir juos pačius", – sakė G.G.Klimienė. Anot pašnekovės, nereikėtų gėdinti vaikų dėl to, kas yra normalu.

"Žmogui atsiranda tie impulsai. Tiesiog taip yra. Tai natūralu, o ne kas nors bloga", – kalbėjo psichologė.

Privalomųjų dalykų nedaugės

Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius tvirtina, kad šiuo metu neplanuojama įvesti jokių naujų privalomųjų dalykų mokymo programoje. Tačiau neatmetama, kad lytinio ugdymo užsiėmimai galėtų būti įtraukti į programą kaip pasirenkamasis dalykas ir tai spręstų pati mokykla.

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa patvirtinta 2007 m. Ji susideda iš keturių dalių: šeima, visuomenė, rizikingas elgesys ir sveikata. Ministerijos atstovų teigimu, tai labiau orientuojama į bendražmogiškų vertybių kūrimą, savo asmenybės sampratą, o ne į fiziologines sritis.

Pati programa dėstoma vaikams nuo darželio, iki jie baigia mokyklą. Ji integruojama į istorijos, biologijos, geografijos, dorinio ugdymo pamokas.

M.A.Pavilionienė kritikuoja esamą sistemą. Anot parlamentarės, ji sistemingai neįgyvendinta mokyklose ir parengta neatsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Programos nereikia

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktoriaus Edmundo Grigaliūno teigimu, siūlomi pakeitimai visiškai nereikalingi. Jo nuomone, mokyklose pakanka informacijos šia tema.

"Kaip atskira programa, manau, tikrai nėra reikalinga. Šios temos mes turime gana daug ir informacijos šiuo klausimu visiškai pakanka. Kalba ir mokytojai per pamokas, turime ir paskaitų ciklus. Aš tikrai nemanau, kad reikia įvesti atskirą dalyką šia tema", – sakė direktorius.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba taip pat mano, kad tokia programa nereikalinga. "Šiuo metu tai yra įtraukta į kitus dalykus, į biologijos pamokas. Manau, to visiškai pakanka", – sakė mokyklos vadovas.

Jam pritarė ir Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė Violeta Balčiūnienė. "Kaip atskiro dalyko, manau, tikrai nereikia. Dabar tokie dalykai integruoti į biologijos ir kitas pamokas", – kalbėjo direktorė.

Jos teigimu, to visiškai pakanka tinkamam vaikų ugdymui užtikrinti. Įstatymo pataisoms įsigalėjus ir atsiradus papildomam lytinio švietimo dalykui, V.Balčiūnienės nuomone, jį dėstyti tektų biologijos mokytojams.