Savo ruožtu vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pažymi, kad svarbu investuoti į žmonių pertvarką viešajame sektoriuje, tačiau ir dabar jame dirba puikių specialistų, ne vien „ūsuotų bebrų“, kaip, anot jos, kartais perdėtai sakoma.

Pasak M. Dargužaitės, viešajam sektoriui, kaip ir verslui, reikia nuolatos keistis, tobulėti, tačiau Lietuvoje viešasis sektorius nemano, kad reikia nuolatos tobulėti, kiekvienais metais vis atsilieka.

„Jei norime pritraukti inovatyvių, talentingų žmonių į Lietuvos viešąjį sektorių, turime gebėti konkuruoti su privačiu sektoriumi. Be to, apie viešojo sektoriaus efektyvumą negalima kalbėti esant tokiai kultūrai, kai viešasis sektorius jaučiasi galintis viską kontroliuoti, duoti ar neduoti, leisti ar neleisti.

Taip pat esama dar nemažai neskaidrumo, korupcijos, nepotizmo atvejų. Mažiausia, ką reikia padaryti, tai iš viešojo sektoriaus pašalinti šias praktikas. Reformos yra reikalingos, tai faktas, o tam, kad jas įgyvendintume, pirmiausia reikia visuomenės palaikymo, aktyvaus įsitraukimo“, – teigia M. Dargužaitė.

Pasak kanclerės, reikia investuoti į žmonių pertvarką viešajame sektoriuje, tačiau ir šiandieną jame yra labai gerų darbuotojų.

„Yra puikių žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje, tikrai puikių specialistų. Perdedama, kai sakoma, kad visi yra „ūsuoti bebrai“, tikrai taip nėra, bet nėra motyvacinės sistemos, kultūros. Reikia naujų vėjų, žmonių iš išorės, kurie tą kultūrą padėtų keisti bei naujų stiprių vadovų, atvirų atlyginimų klausimais“, – teigia ji.

A. Abromavičius: biurokratai savęs nereformuos

Buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministras A. Abromavičius įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus pertvarkoms būtini žmonės „iš išorės“, ne biurokratai, antraip sunku tikėtis permainų. 

„Gerai, kad vyriausybės kanclere yra paskirta ne biurokratė, nes patys biurokratai savęs tikrai niekada nereformuos.

Gerai, kad vyriausybės kanclere yra paskirta ne biurokratė, nes patys biurokratai savęs tikrai niekada nereformuos.

Vienintelis atvejis pasaulinėje istorijoje, kai patys save reformavo, buvo tuomet, kai baronas Miunhauzenas save už plaukų iškėlė iš pelkės.

Ko reikia, kad reformos vyktų? Daug ko. Pasaulinio konkurencingumo indekse Lietuvą žemyn tempia viskas, kas susiję su valstybinėmis institucijomis: „švogerizmas“, valstybės sąnaudų išlaidumas. Tam, kad būtų priimami protingi sprendimai, reikia protingų politikų“, – kalba A. Abromavičius.

Pasak jo, protingų politikų reikia ieškoti ten, kur ieško privatus sektorius. Tai reiškia, kad viešasis sektorius turi konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų ir, anot A. Abromavičiaus, pasiūlyti tris svarbius dalykus.

„Pirmasis – bendro tikslo siekis. Antrasis – sprendimų priėmimo autonomija, kuri reiškia, kad reikalinga labiau skandinaviška horizontali, o ne vertikali valdymo sistema. Reikalingi lyderiai, kurie deleguoja, skatina, neverčia laukti sprendimo „iš viršaus“. Trečias svarbus dalykas – teisingas atlyginimas už darbą.

Reformai labai reikalingas lyderis ir komunikacija. Komunikacija – geriausias reformatoriaus instrumentas prieš populistus. Reikia pozityviai, labai aktyviai ir reguliariai visuomenei aiškinti, kokie yra tos reformos pozityvūs rezultatai“, –  tikina A. Abromavičius.