Anot jo, kaip ir kitų valstybių kultūros ministrai, taip ir Lietuvos atstovai klausia prancūzų delegacijos, kokios pagalbos reikėtų labiausiai. Tačiau, teigė M. Kvietkauskas, pirmiausia yra laukiama paveldo ekspertų išvadų dėl padarytos žalos ir sprendimo, kuo kitos valstybės galės pagelbėti.

„Situacija yra visiškai ką tik įvykusi, drama tebevyksta, todėl dar labai sunku ką nors pasakyti, bet suvokimas, kad tai yra iš tikrųjų visos ES reikalas, yra labai aiškus ir kartu tai leidžia pajusti, kas yra ta bendra europietiška tapatybė. Tai veikia labai stipriai visus”, - Eltai sakė M. Kvietkauskas.

Kalbėdamas apie tokių tragedijų pasekmes, M. Kvietkauskas pažymi, kad padariniai yra skaudūs, o dėmesys ir priežiūra tokiems paveldo statiniams turi būti pastovūs.

„Tai, be abejo, yra pamoka visiems ir kartu dar kartą įrodymas, kad mūsų visų šiuolaikinių technologijų laikais mes nesame saugūs nuo didžiulių praradimų ir autentiškas paveldas gali būti prarastas per akimirksnį, jeigu tinkamai juo nesirūpinama, jeigu neteikiame nuolatinio dėmesio ir paskui atstatyti tai yra labai sunku arba netgi beveik neįmanoma“, - kalbėjo ministras.

Jo teigimu, tokios, šimtmečius kurtų paveldo objektų tragedijos paskatina skirti papildomą dėmesį tokios reikšmės subjektams.

Pirmadienio vakarą užsiliepsnojo Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Liepsnos nuniokojo sakralinį statinį. Gaisrą visiškai užgesinti pavyko tik antradienio rytą. Pradėtas nelaimės priežasčių tyrimas.