„Buvo kalba apie Jurbarką, kuriame viruso atvejų beveik neaptinkama. Galbūt reiktų ten pabandyti eksperimentą bei atlaisvinti ekonominį, socialinį gyvenimą ir stebėti pokyčius“, – penktadieni „Žinių radijui“ teigė Jonavos meras.

M. Sinkevičius pažymėjo, kad taikant tokį eksperimentą judėjimo tarp savivaldybių ribojimai išliktų.

„Toks eksperimentas ir parodytų, ar tai būtų teisinga, ar ne“, – sakė socialdemokratų laikinasis pirmininkas.

„Jeigu iš tikrųjų atidarius parduotuvėles ir smulkųjį verslą po dviejų savaičių mes turėtume augimą – tuomet viskas aišku, kad dar nesame pasiruošę“, – teigė jis.

M. Sinkevičius tvirtino suprantąs ir spaudimą dėl karantino atlaisvinimo patiriančios Vyriausybės situaciją.  Pastarajai, teigė jis, šiuo laikotarpiu priimti sprendimus dėl ribojimų švelninimo yra be galo sunku. Pasak jo, Ingridos Šimonytės Ministrų Kabinetas veikiausiai mato du pasirinkimus.

Toks eksperimentas ir parodytų, ar tai būtų teisinga, ar ne.

„Atlaisvinsi dabar, kelis mėnesius pasidžiaugsi laisve, bet galiausiai gali užsidaryti trečią kartą. Ar laukti sukandus dantis ir sušvelninus karantino ribojimus nebeužsidaryti“, – sakė jis.

Premjerė I. Šimonytė trečiadienį pranešė, kad karantino švelninimo šią savaitę nebus, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių. Karantino ribojimų švelninimą Vyriausybė vėl ketina svarstyti kitą savaitę.

Pasigenda komunikacijos apie skiepų naudą

M. Sinkevičius teigia, kad nemaža dalis šalies gyventojų abejoja skiepų nauda, tad pažymi laikinai socialdemokratams vadovaujantis politikas, būtina daugiau dėmesio skirti informacijos skleidimui apie vakcinavimo naudą. Pasak politiko, tik tokiu būdu galima išspręsti problemas, atsirandančias dėl principingai skiepytis atsisakančių, tačiau savo darbe paslaugas kitiems teikiančių žmonių.

„Nušalinant tokius žmones manau, kad dėl to kiltų žmogaus teisių klausimų. Manau, kad dėmesį reikėtų skirti ne tik imperatyvo ir botago principui, bet reikėtų užsiimti žmonių švietimu. Aš pasigendu komunikacijos apie skiepo naudą“, – „Žinių radijui“ sakė laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.

Manau, kad dėmesį reikėtų skirti ne tik imperatyvo ir botago principui, bet reikėtų užsiimti žmonių švietimu.

Pasak jo, kalbėti apie privalomą skiepijimą iš esmės negalima.

„Tai yra komplikuotas klausimas: kyla klausimų ir dėl žmogaus teisių, kita vertus, aš sulaukiau laiškų su tėvų išsakytais skundais, kad, pavyzdžiui, darželio auklytė atsisako skiepytis. Tėvai bijo, kad vaikas vieną dieną nepareitų su virusu“,– pridūrė jis, kartu pažymėdamas, kad, ko gero, nebus pavieniai atvejai, kai asmenys atsisakys skiepytis.

„Aš manau, kad tai nebus pavieniai atvejai. Žinant visuomenės požiūrį į skiepus – apie tai vengiama garsiai kalbėti – bet nemaža procentinė dalis nenori skiepytis arba abejoja skiepo nauda“, – sakė jis.

Kita vertus, sakė M. Sinkevičius, dalis įstaigų, darbuotojus, kurie atsisakė skiepytis, nukreipia į skyrius, kuriuose mažiau reikia bendrauti su klientais.  

„Žinau, kad dalis įstaigų, kurių dalis personalo atsisako skiepytis, juos nukreipia į kitus skyrius, kurie mažiau susiję su pacientais ar bendavimu su pacientais“, – teigė M. Sinkevičius.