Ginčai

Maršrutiniai taksi skęsta prieštarų baloje

Ir po teismo maršrutinių taksi darbo organizavimo problemos nesibaigia. Kai savivaldybė patenkino Vyriausybės atstovės Kristinos Vintilaitės ieškinį ir nutraukė konkursą, skirtą pa-rinkti po vieną vežėją kiekvienam maršrutui, mikroautobusų vairuotojai vis tiek liko nepatenkinti. Mat, buvo priversti atsisakyti leidimų aptarnauti maršrutus ir tapti samdiniais.

Lengvatų nebeturės

K.Vintilaitė vėl kreipėsi į savivaldybės vadovus, nurodydama, kokie jų veiksmai yra neteisėti. Vyriausybės atstovės nuomone, penki savivaldybės aktai, susiję su maršrutinių taksi darbo organizavimu, nebuvo paskelbti spaudoje, todėl jie „nesukelia jokių teisėtų teisinių pasekmių“. Savivaldybė neturėjo teisės vežėjams, kuriems pasibaigė maršrutų aptarnavimo sutartys, išduoti tik laikinus leidimus tolimesniam darbui. Tokie vežėjai turėjo gauti leidimus dar trejiems metams. Taip pat nebuvo galima perrašyti laikinų leidimų vieninteliam vežėjui maršrute. Tai prieštarauja Susisiekimo ministerijos įsakymui. Individualių vežėjų įmonių savininkai, perrašę leidimus vienai iš maršrute keleivius vežančių įmonių, negalės pasinaudoti pelno mokesčių lengvatomis. Tapę samdiniais, mokės žymiai didesnius mokesčius.

Todėl K.Vintilaitė pasiūlė savivaldybei, vengiant naujų teisminių ginčų: laikyti negaliojančiu leidimų perrašymą vienintelei įmonei, o laikinus leidimus pratęsti trejiems metams. Taip pat pasiūlyta suderinti savivaldybės aktus dėl vežėjų veiklos, kad jie neprieštarautų vienas kitam, juos paskelbti vietos spaudoje.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Petraitis nesutiko su Vyriausybės atstove. Laikinos sutartys buvo sudaromos su tais vežėjais, kurie pažeidė įstatymus. Vienas pagrindinių pažeidimų, kad maršrutinių taksi vairuotojai nebuvo sudarę sutarčių dėl girtumo patikrinimo. Grubiausias pažeidimas, kad savininkai neturėjo vadybininkų, kurie galėtų sutvarkyti įmonės veiklą.

Savivaldybė neorganizavo leidimų perrašymo. Kitokios galimybės tęsti veiklą vežėjai neturėjo, todėl nusprendė vienytis į didesnes įmones. Miesto tarybos pozicija: „vienam maršrutui - vienas vežėjas“ jiems seniai buvo žinoma.

Viešumo nenori

G.Petraitis negalėjo nei sutikti, nei paneigti, kad buvę savininkai, tapę samdiniais, mokės žymiai didesnius mokesčius. Savivaldybė tuo nesidomėjo.

Nors atsakymas dar neparuoštas, administracijos direktoriaus pavaduotojas atmetė ir Vyriausybės atstovės siūlymus. Tiesa, G.Petraitis pastebėjo, kad galima pralaimėti bylą teisme, jei norminis aktas neskelbtas spaudoje. Todėl administracija sieks, kad Seimas priimtų įstatymų pataisas ir savivaldybėms nereikėtų skelbti spaudoje visų sprendimų, o tik tuos, kurie susiję su daugumos miesto gyventojų interesais. Anot direktoriaus pavaduotojo, vežėjai, kurių tėra 500, nenusipelno, kad būtų skelbiami jų darbą reguliuojantys norminiai aktai. Vežėjai beveik kasdien užeina į savivaldybę ir tuos priimtus sprendimus tikrai žino. G.Petraitis manąs, kad uostamiesčio valdžia bus ne vieniša, keisti viešumo reikalaujantį įstatymą siūlys ir kitos savivaldybės.