Apie gimstamumą ir jo skatinimo priemones su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, demografas dr. Daumantas Stumbrys.
– Daumantai, ar lietuvių tautai gresia išnykimas, jei per ateinančius kelerius metus nepadidinsime gimstamumo?
– D. S.: Ne. Lietuvių tautai išnykimas gresia todėl, kad turime piktus kaimynus, o ne todėl, kad per kelis metus sumažės gimstamumas. Logiškai mąstant, per kelerius metus nelabai kas atsitiks ir su mažu gimstamumu. Vaikų per metus gimsta nedaug – 18 tūkstančių, o prieš kelerius metus buvo arti 30 tūkstančių. Galime pasakyti, kad gresia ne išnykimas, o populiacijos mažėjimas. Matėme tai jau seniai, tai prognozavo ir demografai, ir Jungtinės Tautos. Net jei mažėjimas vyktų tokiais sparčiais tempais, galima paskaičiuoti, kada Lietuva išnyks. Tai tikrai bus labai negreitai.
– Egle, kodėl žmonės susilaukia mažiau vaikų? Kas lemia tokį sprendimą?
– E. S.: Nežinau, ar ekonomistė gali geriausiai tai atsakyti, bet klausimas, be abejonės, yra susijęs ir su ekonomika. Gyventojų skaičius tiesiogiai veikia ekonomikos augimo, vartojimo ir šalies išlaidų rodiklius. Tyrimai rodo, kad viena iš priežasčių, kodėl žmonės šiandien apsisprendžia turėti mažiau vaikų, yra pasikeitusios vertybės. Seniau vaikas turėdavo ir ekonominę prasmę, nes padėdavo namuose atlikti darbus, o senatvėje išlaikydavo tėvus, kai nebūdavo valstybinės pensijų sistemos. Šiais laikais daug funkcijų atlieka valstybė, todėl vaiko ekonominės prasmės neliko. Šiandien matome, kad brangsta išlaidos bei paslaugos, reikalingos auginant vaikus. Požiūris yra pasikeitęs, žmonės nori daugiau laiko skirti sau ir karjeros pasiekimams. Šiandien turime visuomenę, kurioje yra daug išsilavinusių moterų, kurios siekia karjeros ir vertina, kaip dėl vaiko gimimo nukentės jos karjera. Tai lemia daug dalykų.
Pastebima, kad tiek išsivysčiusiose, tiek žemesnių ar vidutinių pajamų šalyse gimstamumas mažėja. Tai lemia veiksnių kompleksas, o ne vienas veiksnys. Neseniai buvo publikuotas tyrimas, kuriame ieškoma atsakymų, kodėl gimstamumas mažėja. Jis yra siejamas ir su dar vienu dalyku. Tai plinta kaip užkrečiama liga. Jei aplinkoje žmonės nebeturi vaikų, dažniausiai tai tampa standartu ar gyvenimo būdu. Įmonėse, kuriose vaikų susilaukia viena jauna pora, dažniausiai ir kiti pradeda gimdyti. Kadangi šiandien turime mažai vaikų, tas užkratas veikia į kitą pusę.
Prancūzijoje gimstamumo rodikliai yra vieni iš aukštesnių, bet, pasikeitus vertybėms, buvo uždaryta viena vaikų žaidimų aikštelė, nes kėlė daug triukšmo aplinkiniams. Mes nebetoleruojame vaiko augimo proceso ir jo integracijos. Atsiranda ir atvejų, kai bandoma eliminuoti vaikus iš šeimos švenčių, tokių kaip vestuvės ar laidotuvės. Ne visur ir ne visais atvejais, bet visuomenė po truputį nori izoliuoti vaikus, kad jie netrukdytų.
– Vyriausybė rugsėjį pristatė šeimos politikos priemonių paketą, kuriuo siekiama ne tik pagerinti sąlygas vaikus auginantiems tėvams, bet ir paskatinti šeimas lauktis vaikų. Pakete įtrauktos tokios priemonės, kaip vaiko priežiūros išmokų augimas, užimtumo krepšelis, platesnis nemokamas maitinimas ir paskatos emigravusiems lietuviams grįžti bei kurti šeimas. Daumantai, kaip jūs vertinate valstybės paskatas ir norą skatinti šeimas susilaukti vaikų?
– D. S.: Norą ir paskatas vertinu teigiamai, bet kyla klausimas, kiek tos paskatos yra grįstos įrodymais. Tai, ką jūs išvardinote, tikrai prisidės prie vaikų ir šeimos gerovės augimo. O poveikis gimstamumo skatinimui yra labai ribotas. Tyrimai rodo, kad ekonominės paskatos veikia, bet jų poveikis labai nedidelis. Kita vertus, mes turime labai mažą gimstamumą. Suminis gimstamumo rodiklis yra artimas vienetui. Jei pažiūrėtume į praeitį, prieš 20 metų irgi turėjome labai mažą suminį gimstamumo rodiklį, o vėliau jis padidėjo. Tikėtina, kad dalis šeimų tiesiog tai atideda, bet kažkada, artėdamos prie savo reproduktyvaus amžiaus ribos, susilauks vaikų. Žinoma, gali įvykti toks scenarijus, kaip Pietų šalyse, kur žemas gimstamumas laikosi ilgą laikotarpį. Bet galimas ir toks scenarijus, kad mes turėsime sugrįžimą link to, kas buvo anksčiau. Sunku pasakyti, kiek tai bus ekonominių paskatų poveikis.
Viena iš priežasčių, kodėl pastaruosius septynerius metus gimstamumas visoje Europoje mažėja, yra palūkanų krizė, COVID-19 ir karas. Susidėjo daug veiksnių ir šeimos nusprendė dabar neturėti vaikų. Kaip bus artimiausiu metu, pasakyti sunku, bet pagalba šeimoms turi poveikį.
Prieš 20 metų irgi turėjome labai mažą suminį gimstamumo rodiklį, o vėliau jis padidėjo.
– Kodėl finansinės paskatos neskatina žmonių susilaukti daugiau vaikų?
– E. S.: Sprendimas turėti vaiką nėra ekonominis sprendimas. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie žmogaus gyvenimo būdą, vertybes ir tai, ko jis nori. Pinigai turėtų sekti norą, o ne eiti ir pirkti norą. Manau, kad jo neįmanoma nupirkti. Tyrimai rodo, kad jei šiandien Lietuvoje turime vienetuką, tai maksimaliai padidinti gimstamumą dėka gero priemonių paketo galėtume iki 0,2. Mes žaidžiame tik dėl to. Tai nėra visa apimantis sprendimas.
Dažniausiai šiek tiek veikia priemonės, nukreiptos į moters karjeros galimybių derinimą, būsto įsigijimą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą. Visos kitos priemonės padeda išlaikyti vaikus, pagerinti šeimos būklę, bet tikrai nesprendžia gimstamumo problemos.
Dažniausiai šiek tiek veikia priemonės, nukreiptos į moters karjeros galimybių derinimą, būsto įsigijimą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą. Visos kitos priemonės padeda išlaikyti vaikus, pagerinti šeimos būklę, bet tikrai nesprendžia gimstamumo problemos.
– Daumantai, kaip jūs manote, kas galėtų paskatinti jaunus žmones susilaukti vaikų ir kurti šeimas?
– D. S.: Švietimas, socialinės ir sveikatos paslaugos yra esminiai dalykai. Kai priimi sprendimą susilaukti pirmojo vaiko, tu negalvoji apie darželį, bet galvoji apie būstą. Lietuvoje neturime didelio būsto fondo, kurį valdytų valstybė ar savivaldybė.
Svarbu atskirti dalykus, kurių mes negalime pakeisti ir kurie vyksta visame pasaulyje. Moterys daug laiko praleidžia švietimo sistemoje. Jos mokosi tuo metu, kuriuo anksčiau susilaukdavo vaikų. Iki 25-ių metų moteris yra švietimo sistemoje, vėliau ji eina į darbo rinką ir bando susikurti aplink save gerovę, kad galėtų auginti vaikus. Ekonominiai dalykai yra svarbūs, bet, pažiūrėjus į tai, kas vyksta visame pasaulyje, mes mažai ką galime pakeisti.
Mes galime padėti poroms, kurios nori turėti vaikų. Klausimas yra, kaip padėti tiems, kurie nori susilaukti vaikų ir ką daryti, kad jie to norėtų? Jei aplinkoje matai, kad turėti vaikų nėra taip sunku, kad yra pagalba iš bendruomenės ir valstybės, tai ir noras šiek tiek keičiasi.
– Ne vienas darbdavys skatina savo darbuotojus susilaukti vaikų. Ar tai yra veiksminga?
– E. S.: Pasaulyje yra pavyzdžių, kai įmonės, orientuotos į šeimą, skatina savo darbuotojus. Tai veikia, bet kaip pavyzdžio, socialinio gyvenimo būdo standartas. Žmogus yra sociali būtybė, kuri nori būti panaši, pripažinta ir draugauti su kitais. Jei kiti turi vaikų, žmonės toje aplinkoje irgi ima to norėti. Mažesnėje erdvėje galima tai išugdyti, bet, kad tai suveiktų šalyje, reikia milžiniškų pastangų. O šiandien visuomenė individualėja.
Nelabai gera žinia vyrams ir gimstamumui – moterys pasaulyje vidutiniškai darosi labiau išsilavinusios. Tuomet joms darosi sudėtinga susirasti partnerį, kuris būtų vidutiniškai išsilavinęs. Susideda daug dalykų ir fragmentiškos sėkmės kol kas nėra pavyzdžiai, kuriais būtų galima remtis šalies mastu. O kultūriniam pokyčiui reikia labai didelio valstybės ir visos visuomenės nusiteikimo. Sunku įsivaizduoti, kad galėtume viską taip apversti.
Matome, kad moterys irgi nori karjeros. Šiandien moteriai tenka didesnis krūvis auginant vaiką, todėl jos labai kritiškai vertina galimybę susilaukti antro vaiko. Daugėja porų, kurios yra apsisprendusios išvis neturėti vaikų. Tai nėra Lietuvos fenomenas, tai vyksta ir kitose šalyse. Tampame vienišų ir liūdnokų žmonių visuomene.
Tampame vienišų ir liūdnokų žmonių visuomene.
Žmonės šiandien kuria šeimas vėliau dėl ilgalaikių studijų. Kai kuriose šalyse jauni žmonės vėliau išeina iš tėvų namų, todėl pasistumia šeimos kūrimo procesai. Su amžiumi prastėja žmonių reprodukcinė sistema. Taigi, šiandien išspręsti šią problemą vienu paslaugų paketu yra labai sudėtinga. Tai yra kultūriniai, gyvenimo būdo pasikeitimai. Neįsivaizduoju, kas galėtų tai pakeisti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai