Mažumos nenori mokytis lietuviškai

Lietuvos vadovai nesupranta tautinių mažumų atstovų pasipiktinimo dabartine švietimo politika.

Vakar prie prezidentūros Vilniuje apie 500 vietos lenkų ir rusų atstovų protestavo dėl švietimo politikos, kuri esą nepalanki jų tautybės žmonėms.

Protestuotojai rankose laikė Lenkijos, Lietuvos ir ES vėliavas bei plakatus su užrašais "Gimtinė – be gimtosios kalbos?", "Prezidente, mes už laisvę mokytis gimtąja kalba!", "Ne – priverstinei asimiliacijai" ir kitus.

Tarp protestuojančių buvo ir vyresnio, ir mokyklinio amžiaus žmonių. "Mes nenorime, jog būtų priimtas naujas Švietimo įstatymo projektas", – žurnalistams sakė Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Leonardas Talmontas.

Pasak LLRA, nauja minėto įstatymo redakcija numato esą priverstinį perėjimą nuo mokymosi gimtąja kalba prie mokymosi valstybine kalba, lietuvių valstybinės ir gimtosios kalbos programų bei egzaminų suvienodinimą, vienos mokyklos išsaugojimą tik tuomet, jei bus naikinama kitos ugdymo kalbos mokykla.

"Čia sakoma, kad geriau integruosis jaunimas. Pavažinėkite po mūsų rajonus, pažiūrėkite, kaip mūsų jaunimas gerai kalba lietuviškai, be jokių problemų", – tvirtino parlamentaras.

Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas protestuotojų priekaištus, pareiškė, kad lenkų kilmės jaunuoliams Lietuvoje sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba, ir tai gali trukdyti jiems gerai mokėti valstybinę kalbą.

"Tautinių mažumų standartas Europoje reiškia, kad apie 60 proc. programų yra dėstoma tautinės mažumos kalba ir 40 proc. programų dėstoma valstybine kalba. Lietuvoje 90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų kalba, 10 proc. vyksta valstybine lietuvių kalba", – teigė premjeras.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pridūrė, kad lenkų tautinei mažumai švietimo srityje nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei lietuviams Lenkijoje. "Seime šiuo metu yra daug įvairių ir skirtingų siūlymų, bet diskusijoje galutinis taškas dar nepadėtas", – tikino ministras.

Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba. Svarstydamas naujos redakcijos įstatymą, Seimas pritarė nuostatai, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, dviejų trijų dalykų ugdymas turėtų būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų.