„Minėti žurnalistikos laisvę kvietęs renginys leidžia įsivertinti, kiek daug Lietuvos žurnalistika turi, kiek daug verta saugoti, ginti ir puoselėti. Kiek daug žurnalistų bendruomenė gali duoti“, – sakė „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė. Ji akcentavo, kad norint užtikrinti sėkmingą žurnalistikos ateitį, reikia visoms pusėms apsijungti vardan bendro tikslo – visuomenės intereso gynimo ir demokratijos.
Anot jos, „Media4Change“ rengiami apdovanojimai yra ir puiki proga Lietuvos žiniasklaidai žvilgtelėti į veidrodį, reflektuoti 2022 metus, permąstyti savo vaidmenį informuojant visuomenę ir sutelkti bendras pastangas gerinant žurnalistikos aplinką Lietuvoje.
Kalėjimas pasirinktas neatsitiktinai
Žiniasklaidos apdovanojimų renginys vyko Lukiškių kalėjimo koplyčioje. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – storos įkalinimo įstaigos sienos yra priminimas apie itin trapią žiniasklaidos laisvę.
„Amerika skaičiuoja, kad kiekvieną dieną užsidaro bent po vieną vietinę žiniasklaidos priemonę, pasaulyje matome didėjančias informacines dykumas, o visuomenė, ypač jaunimas vis rečiau pasikliauja žurnalistika“, – išreiškė nerimą N. Jurčiukonytė. Anot jos, nejučia kyla klausimas, ar įmanoma kalbėti apie žurnalistikos ateitį nepanikuojant?“
Renginio vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė priminė, kad šiandien pasaulyje yra įkalinti net 533 žurnalistai, pernai 57 žmonės sumokėjo savo gyvybėmis už praneštas naujienas, o Ukrainoje praėjusiais metais žuvo ne mažiau kaip 15 žmonių, kovojusių už visuomenės informavimo teisę.
„Visuomenės informavimo kaina: kas ją moka?“
Rasa Kazėnienė, prabilusi apie piktnaudžiavimus kalėjimų sistemoje, pirmoji gavo pranešėjos statusą. Tačiau, jos teigimu, dėl to jai teko nemažai paaukoti, valstybės palaikymo ji nesulaukė: „Valdžios institucijos buvo labai priešiškos man. Jos buvo užmigusios ir nenorėjo nieko daryti dėl teisingumo įgyvendinimo“, – patirtimi dalijosi pranešėja. Jos teigimu, gerai yra ir tai, kad vyksta pokyčiai: „Tai, kad anksčiau tokie kaip aš buvo vadinami „stukačiais“, o dabar pranešėjais, yra didelė pažanga”.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena” vadovas Šarūnas Černiauskas pabrėžė, kad tie žmonės, kurie ryžtasi prabilti, parodyti kas yra negerai, turėtų sulaukti daugiau valstybės pagalbos, kitaip pokyčių nebus.
Pasak diskusijos dalyvių, šiuo metu institucijos, nenorėdamos suteikti žurnalistams informacijos, dažnai remiasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). „Duomenų apsauga veikia, bet dažnai institucijos prisidengia tuo, kad nenori atskleisti informacijos“, – sakė naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Kartais prieinama iki absurdiškų situacijų, kai atsisakoma pateikti informaciją net apie tai, kas viešai prieinama.
Vis dėlto, žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskienės teigimu, riba tarp asmens privatumo ir visuomenės teisės žinoti – labai trapi. Dėl to tarp etikos inspektorių ir žurnalistų neretai kyla ginčų.
Vis didesnis skaitytojų pasitikėjimas ne žiniasklaida, o socialiniais tinklais, dirbtinio intelekto įsigalėjimas – iššūkiai, kuriuos žurnalistams teks įveikti netolimoje ateityje. Tačiau diskusijos dalyviai sutarė, kad geros žurnalistikos poreikis augs: „Aš vis tiek esu viltinga, kad ateityje tik didės pereikis patikimai informacijai ir su dirbtinio intelekto įsigalėjimu pasaulyje žmonės pavargs ir ieškos „tikro dalyko” ir jo forpostu gali būti tik žiniasklaida“, – sakė„ Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė. Jos teigimu, žurnalistai neturėtų ieškoti lengvų kelių, turėtų stengtis būti geresni, daugiau dirbti, laikytis labai aukštų etikos standartų ir taip didinti pasitikėjimą žiniasklaida.
„Geriau ne visiškai ideali žiniasklaida, nei tokia, kokia yra Vengrijoje, arba Lenkijoje ir mes labai greitai galime nusiristi iki to, jeigu mes neatsiminsime ką žiniasklaida reiškia demokratijai, kad tai yra vienas iš tokių pagrindų“, – apibendrino LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė.
Stebėsena: progresas matyti bet grupės vis dar stigmatizuojamos
„Media4Change“ analitikė Banguolė Žalnieriūnaitė pristatė žiniasklaidos stebėsenos rezultatus ir įvertino, kurioms žiniasklaidos priemonėms 2022 metais sekėsi dažniausiai išgirsti grupes, susiduriančias su socialine atskirtimi. Remiantis „Media4Change“ monitoringo duomenimis buvo įteikiami apdovanojimai.
„Media4Change“ žiniasklaidos apdovanojimai vyksta nuo 2019 metų. Kaskart kreipiamas dėmesys į grupes, kurios pagal visuomenės nuostatų tyrimus, jaučia didžiausią socialinę atskirtį. Šiais metais duomenų analitikai koncentravosi į žiniasklaidos darbus, kuriuose minima romų etninė grupė, musulmonų religinė bendrija ir LGBTQ+ bendruomenė.
Išnagrinėta daugiau nei 10 tūkst. žiniasklaidos darbų iš daugiau nei 300 skirtingų žiniasklaidos priemonių. Nepaisant pastebimo progreso vaizduojant stigmatizuojamas grupes, negatyvios tendencijos išlieka. Neigiamo konteksto darbų visų stebimų grupių atžvilgiu aptikta daugiau nei pozityvios reprezentacijos atvejų. Pastebima, kad minėtos grupės cituojamos labai retai – mažiau nei dešimtadalyje tirtų žiniasklaidos darbų, kuriuose buvo minimos.
Pasak B. Žalnieriūnaitės, iš tyrimų matyti, kad nuo 2019 m. yra pastebimas teigiamas pokytis vaizduojant stigmatizuojamas grupes: daugėja pozityvaus konteksto, dažniau rašant apie vienas ar kitas visuomenės grupes yra pakalbinami jų atstovai. Nerimą kelianti tendencija – augantis LGBTQ+ grupės stigmatizavimas. Įprastai šį grupė „Media4Change“ tyrimuose buvo atspindima pozityviausiai, tačiau nuo 2021 m. kilusios kontroversijos dėl Stambulo konvencijos priėmimo, stebimas šios grupės negatyvaus vaizdavimo augimas. Neretai tai vyksta sąmokslo teorijų kontekste ir tai galimas indikatorius, jog prieš LGBTQ+ nukreipti dezinformacijos naratyvai stiprėja.
Apdovanojimai – tiems kas stigmatizuojamas grupes girdėjo labiausiai
Remiantis „Media4Change“ stebėsenos rezultatais, apdovanojimai įteikti 4 žiniasklaidos kategorijoms: radijas, televizija, internetinis portalas, regioninė spauda.
Visų žmonių regioninių dienaraščio apdovanojimą gavo „Kauno diena”.
Visų žmonių naujienų portalo apdovanojimas atiteko 2 redakcijoms – LRT.lt ir 15min.lt. „Media4Change” analitikų duomenimis, skirtumas tarp abiejų žiniasklaidos priemonių itin nedidelis, todėl buvo nuspręsta įvertinti abi. Apdovanojimą atsiėmusi Aleksandra Ketlerienė minėjo, kad LRT.lt stengiasi išgirsti visus žmones ir pažymėjo, jog tai yra vienintelis naujienų portalas, pasiekiamas 5 kalbomis.
Visų žmonių televizijos apdovanojimas skirtas LRT televizijai.
Visų žmonių radijo apdovanojimą gavo LRT radijas.
Apdovanojimą atsiėmęs Giedrius Masalskis sakė, jog nuolat savo kolegoms primena, jog jie dirba ne vadovybei, o visuomenei – paprastam žmogui iš gatvės – nesvarbu kokios jo pažiūros ar pajamos, odos spalva, ar tautybės, kokio amžiaus – mes jam atstovaujame.
Daugiau progų bendrauti ir bendradarbiauti
Šiandien žurnalistika išgyvena sudėtingus laikus – susiduriama su melagienomis, valstybių remiama propaganda, nuolatiniais reakcingų ir regresyvių jėgų mėginimais apriboti žiniasklaidos laisvę.
„Media4Change“ mato didelę prasmę rasti progų susitikti, įvertinti vieni kitus, dalintis patirtimis ir sutelkti bendras pastangas kuriant palankią aplinką Lietuvos žurnalistikai.
Pasak organizacijos vadovės N. Jurčiukonytės, šiemet tai ne paskutinis žurnalistus buriantis renginys – rudenį numatomas žurnalistikos festivalis, kurio tikslas – apjungti redakcijų bendras pastangas ir vienytis, analizuoti svarbius bendruomenei klausimus, mokytis kartu spręsti problemas.
Naujausi komentarai