Meno kūrėjų atstovai penktadienį išplatino atvirą laišką valdžiai ir teisėsaugai, kuriame išreiškia susirūpinimą dėl menininkų Ramūno Abukevičiaus ir Inesos Kurklietytės namuose atliktų kratų ir reikalauja nutraukti menininkų persekiojimą.

„Mes pasisakome už kūrėjų asmens ir kūrybos laisvę ir manome, kad vertinti kūrybą kaip daiktinį įrodymą yra iš principo neteisinga, neprofesionalu ir amoralu. Meno kūrėjų bendruomenės vardu reikalaujame nedelsiant nutraukti menininkų persekiojimą, grąžinti paimtas jų darbo priemones ir kūrinius bei atsiprašyti už veiksmus, įžeidusius konkrečius kūrėjus ir visus menininkus bei visą visuomenę“, - teigiama laiške.

Laiškas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, premjerui Algirdui Butkevičiui, teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui bei Generalinei prokuratūrai. Jį pasirašo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, Lietuvos kinematografininikų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Rasa Matulevičienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Lietuvos muzikų sąjungos pirmininkė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Vasario 19 dieną menininkų R.Abukevičiaus ir I.Kurklietytės namuose Vilniuje buvo atlikta Vilniaus apygardos prokuratūros sankcionuota krata. Ankstų rytą mažamečių vaikų akivaizdoje šešių pareigūnų vykdytos namų apieškos metu buvo paimti I.Kurklietytės dokumentinio filmo „Lengvas raganavimas“ įrašai, kompiuteriai, skaitmeninės laikmenos, kitos menininkų darbui reikalingos medžiagos. Kratos, paimant kompiuterius ir laikmenas su jose saugomais kūriniais, eskizais bei rankraščiais, buvo atliktos ir kitų menininkų, kaip antai architekto, poeto, vizualiųjų menų atstovo Tomo S.Butkaus, namuose.

„Tokie veiksmai, grubiai pažeidžiantys kūrybos laisvę ir apskritai žmogaus teises, Lietuvos meno kūrėjams kelia nerimą ir rūpestį dėl pagarbos demokratiškumo principams stokos, dėl asmens saugumo, jo privatumo bei teisių apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos nepaisymo. Ypač stebina žmonių, turinčių užtikrinti teisėtumą, siaurai formalistinis požiūris į meninės veiklos sritį, demonstratyvus jėgos įsiveržimas į kūrybos pasaulį. Tokiais veiksmais bandomi kompromituoti menininkai ir menkinamas kūrėjo prestižas, nekalbant jau apie tai, kad jais padaryta ne tik moralinė, bet ir materialinė žala“, - teigiama meno kūrėjų laiške.

Jie teigia, kad ši situacija kelia labai daug klausimų, į kuriuos kūrėjai tikisi „labai aiškaus ir skubaus viešo paaiškinimo“.

„Kaip gali būti, kad Lietuvos kultūros ministerijos finansuotas, Lietuvos ir užsienio festivaliuose rodytas, Lietuvai atstovavęs filmas praėjus beveik dešimčiai metų po jo sukūrimo staiga tampa teisminio proceso įkalčiu, o jo kūrėja apkaltinama propagavusi nusikalstamą veiklą? Ar demokratinėje valstybėje normalu, kad atimami menininkų darbo įrankiai, medžiagos, trukdomas jų darbo procesas, jų vaikų akivaizdoje atliekamos kratos? Taip pat kyla pagrįstas klausimas, ar buvo iki šio grubaus jėgos demonstravimo išnaudotos visos galimybės teisėsaugos institucijoms   civilizuotai kreiptis į kūrėjus ir gauti iš jų reikalingos informacijos“, - teigiama laiške.

Kūrėjai sako manantys, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomais veiksmais paminama menininko ne tik kūrybinė, bet ir pilietinė laisvė išreikšti savo požiūrį į gyvenimo reiškinius, interpretuoti įvykius, apskritai turėti savo nuomonę ir poziciją.

„Ar tokie veiksmai negali tapti precedentu, kai valdžia menininkui ims nurodinėti, kokiomis temomis jis gali kalbėti, o kokiomis – ne? Kaip ir kodėl nepriklausomoj Europos sąjungos valstybėje menininko požiūris į pasaulį tampa įtartinas? Ar tai  nereiškia grįžimo į “raganų medžioklės„ laikus?“ - klausia menininkai.

Pasak jų, rūpestį kelia ir prokuratūros institucijų vengimas nušviesti šį įvykį, už sprendimus atsakingų pareigūnų slėpimasis nuo visuomenės naudojantis ypatingu tarnybiniu galios ir nepasiekiamumo statusu: „Kad ir kokios būtų asmenų užimamos pareigos, jie, kaip civilizuoti ir išsilavinę piliečiai, neturėtų kelti abejonių dėl savo kultūrinio ir moralinio sąmoningumo kokybės. Tuo tarpu pastarojo meto įvairių valdžios sluoksnių ar institucijų, teisėsaugos įstaigų bei dalies politikų veiksmai ima atrodyti kaip sąmoningas ir tendencingas siekis kontroliuoti, cenzūruoti kūrybines veiklas ir manipuliuoti kultūros žmonėmis“.

Prieš aštuonerius metus sukurtame dokumentiniame filme „Lengvas raganavimas“ pasakojama apie gimdymą namuose.

Vilniaus apylinkės prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Tiriama daugiau kaip 400 tokių veikų. Tikrinami duomenys, kad operacijas darė neturintys teisės jas daryti žmonės.