Gegužės 3 dieną neteisėti migrantai atsinešė kopėčias ir planavo lipti per tvorą į Lietuvą. Atvykus Lietuvos pasieniečiams, migrantai į juos ėmė mėtyti akmenis ir pagalius. Lietuviai panaudojo ašarines dujas, ir migrantai pasitraukė į Baltarusiją.

Pastarosiomis savaitėmis neteisėtų migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, vėl daugėja. Lietuva jau beveik ketverius metus jų neįsileidžia – apgręžia atgal į Baltarusiją. Tačiau kyla klausimų, kaip bus toliau.

„Nuo 2026 metų įsigalios Migracijos paktas, ir jame numatyta daug griežtinimų, lyginant su ankstesne europine teise. Tačiau tai, kas aktualu mums – kaip šaliai, kuri jau nuo 2021 metų taiko griežtas taisykles – tai tai, kad apgręžimas prie sienos būtų nebegalimas“, – aiškino Seimo narys Vytautas Sinica.

LNK stop kadras.

Pagrindinė taisyklė – negalima apgręžti migrantų neatlikus jų prieglobsčio procedūrų.

„Tai būtų labai reikšmingas pokytis. Fone matome – A. Lukašenka jau kalba, kad atsiveš daug naujų migrantų. Nors nesako, kad siųs juos į Lietuvą, tačiau, matydami, kas vyko prieš keletą metų, turėtume ruoštis“, – teigė V. Sinica.

Prieš keletą metų į Lietuvą neteisėtai atėjo tūkstančiai migrantų. Sunkiai sekėsi rasti, kur juos priglausti. Vidaus reikalų ministras sako, kad Lietuva keis įstatymus ir tikisi tęsti migrantų apgręžimą.

„Manyčiau, ir po metų šis klausimas nebus pamirštas. Turime nuolat tobulinti metodiką, teisinę bazę. Apgręžimas yra viena iš efektyviausių priemonių, taikomų pasienyje siekiant suvaldyti veponizaciją, instrumentalizuotą migraciją. Ji ir toliau bus naudojama“, – tvirtino vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Migracijos paktas numato, kad net miškais ateinantys neteisėti migrantai turi būti apgyvendinti laikinose stovyklose, kol bus nagrinėjami jų prašymai. Būtent tai ir sukėlė krizę prieš ketverius metus.

Lietuva ketina keisti įstatymus ir pasinaudoti Lenkijos iškovota išimtimi, kai neteisėta migracija naudojama kaip ginklas prieš Europą.

„Patvirtinta, kad toks reiškinys kaip instrumentalizacija egzistuoja, atsirado net naujas terminas – veponizacija, tai yra migrantų naudojimas kaip ginklo. Būtent tai ir matome mūsų pasienyje“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

LNK stop kadras.

Tačiau komunikatas, kuriuo remiantis Lietuva ketina keisti įstatymus, nėra teisiškai įpareigojantis Europos Sąjungos dokumentas.

Dar vienas iššūkis Lietuvai – galimybė tęsti apgręžimą, nes tai leidžiama tik išskirtiniais atvejais ir ribotą laiką, kai paskelbta ekstremali situacija. Lietuvoje ekstremali situacija paskelbta neribotam laikui, todėl Briuselis tai gali vertinti kaip piktnaudžiavimą.

„Tam tikri įstatymai ir sąlygos taip pat atsiras mūsų įstatyme, kad terminas nebūtų neapibrėžtas – dažnai girdime, jog nėra pabaigos. Tarkime, suomiai taiko konkretų terminą, kurį vis pratęsia – tai atitinka ES komunikato esmę“, – aiškino vidaus reikalų ministras.

Naująjį Migracijos paktą derino buvusi konservatorių ir liberalų Vyriausybė.

„Mums nedraugiški režimai naudojasi spragomis, kurias sugeba rasti. Užmerkus akis – tiek humanitariniu, tiek saugumo požiūriu – kyla didžiulės rizikos“, – kalbėjo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Premjeras kol kas neįsigilinęs, ar Lietuva ir kitąmet galės neįsileisti A. Lukašenkos siunčiamų neteisėtų migrantų.

„Kol kas negaliu komentuoti, nes šio klausimo taip detaliai nežinau“, – teigė premjeras Gintautas Paluckas.

Migracijos paktas naudingas Vakarų Europos valstybėms, kurios neturi Europos Sąjungos išorės sienų. Naujos taisyklės numato paprastesnį migrantų išsiuntimą iš Europos – arba bent jau į tas ES šalis, per kurias nelegalai pateko į žemyną.

„Europos šalių patirtis rodo, kad išsiųsti daugumos nepavyksta – dauguma prieglobsčio prašytojų lieka šalyje“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.

Vyriausybė tikisi, kad Lietuva suderins įstatymus pagal Migracijos paktą, ir migrantų apgręžimą bus galima tęsti. Tačiau pareigūnai ir teisininkai, dirbantys su neteisėta migracija, sako, kad Lietuvai gali būti sunkiau įtikinti Briuselį, jog apgręžimas taikomas pagrįstai. Migrantams gali atsirasti papildomas pagrindas skųsti Lietuvą.