Tokia galimybė atsirado papildžius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) sprendinį – atsisakyta ankstesnio prioriteto jį steigti penkias Žemaitijos savivaldybes kertančioje teritorijoje.

„Tokiai alternatyvai sudaryti pakanka papildyto LRBP sprendinio, nes būtų visiškai neracionalu keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą LRBP koncepciją ir perdaryti grafinius sprendinius. Tai užtruktų apie dvejus metus ir kainuotų apie 1,4 mln. eurų“, – rašoma pranešime.

Kur steigti naująjį poligoną, nuspręs Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri vasarį pranešė atšaukianti kariniam poligonui rezervuotas teritorijas Vakarų Lietuvoje.

Kovą aplinkos ir krašto apsaugos ministrai Simonas Gentvilas bei Arvydas Anušauskas pranešė vietos naujam poligonui ieškosiantys ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje šalies teritorijoje.

Patikslinti LRBP sprendinį sutarta atsižvelgiant į Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės savivaldybių bei jų bendruomenių prašymus, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui bei karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje.

Naujas poligonas Lietuvos kariuomenei reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams.

Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.