Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Kaip skelbia ŠMSM, gyvendinant sutartį ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų, kita lėšų dalis – 2,49 proc. – bus skirta apmokėjimui dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo.

Iš viso nuo 2022 metų sausio 1 dienos valstybės biudžeto projekte švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.

Sutartis pasirašyta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.

Ministrė: pagrindinis tikslas – lygios galimybės vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašydama susitarimą teigė, jog visos pusės sutaria dėl bendro tikslo – geras išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio statuso.

„Labai džiaugiuosi dėl kelių dalykų – vienas ir pats svarbiausias, kad vienodai matome pagrindinę kryptį, kad nesvarbu, kur vaikas begyventų, kokioj socialinėj šeimoj jis augtų, kad jis turėtų vienodas starto galimybes ir perspektyvą įgyti gerą išsilavinimą. Tai yra pagrindinis tikslas, bet tas tikslas neįmanomas be mokytojų, dėstytojų, akademinių darbuotojų“, – sakė ministrė.

Tiek ministerija, tiek profesinės sąjungos turi skirtingus pasiūlymus, bet galime sutarti dėl racionalių sprendimų.

„Kadangi matome tą tikslą labai panašiai, kryptis yra ta pati, mes visi žingsnis po žingsnio ten ir judėsime. Aš labai džiaugiuosi šios sutarties turiniu, manau, kad engiame žingsnį į priekį ir džiaugiuosi diskusijų kultūra, kad galime šnekėti racionaliai. Tiek ministerija, tiek profesinės sąjungos turi skirtingus pasiūlymus, bet galime sutarti dėl racionalių sprendimų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ministrė pažymi, kad tiek susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos, tiek  sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyti konkretūs įsipareigojimai dėl atlyginimų kėlimo.

Taip pat pagal nacionalinį susitarimą dėl švietimo ankstinamas siekis, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc., vietoje 2025 metų įrašant 2024-uosius.

Sutarta, kad 2023 ir 2024 metais mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti iš valstybės biudžeto būtų skiriama papildomai ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet.

Švietimo pagalbos specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų lėšas darbo užmokesčiui 2022–2024 metais sutarta didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams.

Profesinių sąjungų atstovai: sutartis nuteikia optimistiškai

Profesinių sąjungų atstovai suderėtus punktus įvertino kaip „nuteikiančius optimistiškai“ ir „ganėtinai didelius“, o derybų eigą sakė esant įrodymu, kad socialinis dialogas yra įmanomas.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė pažymėjo, kad sutarta dėl mokytojų atlyginimų kilimo jau nuo sausio, o ne nuo rugsėjo, t. y. kitų mokslo metų, kaip įprastai įsigaliodavo padidinimai.

Nuo sausio mėnesio bus didinami atlyginimai mokytojams, ko gero, pirmą kartą. Tikimės, kad ir toliau taip sėkmingai žygiuosime į priekį.

„2022 metams pasiekimai, palyginti su visais praėjusiais, ganėtinai dideli. Džiugu, kad atkreiptas dėmesys į ikimokyklinį ugdymą, kad visgi susitarėm ir Finansų ministerija palaimino, kad nuo sausio mėnesio bus didinami atlyginimai mokytojams, ko gero, pirmą kartą. Tikimės, kad ir toliau taip sėkmingai žygiuosime į priekį“, – sakė A. Kindurienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius teigė, kad „ši sutartis nuteikia pakankamai optimistiškai“, nors mokslo darbuotojai dar norėtų toliau derėtis dėl mokslo išlaidų kompensavimo.

„Palyginti su partijų pasirašytu susitarimu, nauda įtvirtinta šita sutartimi bus didesnė ir (pasiekta) per tris kartus per trumpesnį terminą nei likusi dalis, dėl kurios susitarė partijos, tai išties nuteikia pakankamai optimistiškai. Bet problema, kad šia sutartimi nepabaigėme susitarti ir viliamės, kad bus pratęstas susitarimas dėl kompensavimo mokslininkų patiriamų mokslo išlaidų“, – sakė S. Vaitkevičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius didžiausiu pasiekimu įvardijo tai, kad darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai turės būti derinami su profesinėmis sąjungomis.

„Labiausiai man asmeniškai kaip mokytojui yra džiugu, kad pagaliau pavyko įrodyti, kad socialinis dialogas, derėjimosi kultūra turi būti ne tik deklaracija, bet ir realus procesas. Nuostata apie tai, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti suderinta su profesine sąjunga prieš jai įsigaliojant, aš sakyčiau, kad yra didžiausias žingsnis tobulinant šitą sutartį“, – sakė A. Jurgelevičius.

Sutarta dėl papildomų socialinių garantijų

Kaip pranešė ministerija, taip pat sutartyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema ir jos pakeitimai turi būti suderinami su profesine sąjunga, o darbuotojo darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma darbdavio iniciatyva gali būti mažinama tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, esant objektyvioms priežastims, kurios detaliai išvardytos sutartyje.

Papildytos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių socialinės garantijos: nuo 2022 metų sausio per vienus kalendorinius metus profesinės sąjungos narys turi teisę gauti dvi darbo dienas sveikatai gerinti, mokant už jas vidutinį jo darbo užmokestį.

Jeigu švietimo įstaigoje numatomi veiklos ar darbo organizavimo pakeitimai ar planuojama keisti daugiau nei 5 procentų darbuotojų darbo sutarčių sąlygas, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pakeitimų įsigaliojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su profesine sąjunga.

Pirmadienį atnaujinta kolektyvinė šakos sutartis buvo pasirašyta 2017 metų lapkričio 22 dieną, vėliau koreguota 2019, 2020 ir 2021 metais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga derasi atskirai

Kolektyvinės sutarties nepasirašiusi daugiausiai mokytojus vienijanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su ministerija derasi atskirai, nurodė sąjungos vadovas Andrius Navickas.

Pasak A. Navicko, jo vadovaujama profesinė sąjunga iš derybų dėl kolektyvinės sutarties pasitraukė dar 2016 metais, nepritardama mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui.

„Taip jau atsitiko, kad mes nepritarėm anksčiau, kai sutartis buvo sudaryta, prie ankstesnės Vyriausybės, ir mes deramės atskirai, derybos tebevyksta. Dėl tų pokyčių, kuriuos pasiūlė ministerija, mes dar tariamės su mokytojais. Ar mes pasirašysim atskirą sutartį, pamatysime kiek vėliau“, – BNS sakė A. Navickas.