Tuo metu Kalėjimų departamentas priverstas stabdyti kai kuriuos naujus pirkimus, kurie kelia abejonių dėl skaidrumo. Aiškėja, kad liepos mėnesį skelbto centralizuoto Kalėjimų departamento minkštojo inventoriaus pirkimo dalį galėjo laimėti už sukčiavimą teisiamo Pravieniškių įmonės vadovo Vytauto Pitkausko vadovaujama bendrovė „Justura“.

Dėl šio pirkimo, anot Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus, bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Viešųjų pirkimų tarnybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Ministrui kelia abejonių ta firma, laimėjusi pirkimą, nes jos vadovai vienaip ar kitaip buvo susiję su bausmių vykdymo sistema. Bus kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų įvertintas šios „Justura“ socialinės įmonės statusas, ar ten tikrai dirba neįgalieji. Kreipsimės ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ar įmonė atitinka įstatymų reikalavimus, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo – ar buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai A. Kutrevičius.

Be to, anot jo, bus pakeista visa Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų komisija.

„Kalėjimų departamente bus atnaujinta visa Viešųjų pirkimų komisija. Į ją bus deleguoti ir Teisingumo ministerijai pavaldžių kitų įstaigų atstovai ir geriausi viešųjų pirkimų specialistai. Nuo šiol apie visus vykdomus viešuosius pirkimus visuomenė bus plačiau informuojama“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Patikrinimas dėl 150 eurų sąskaitos

Anot Teisingumo ministerijos atstovo, tarnybinis patikrinimas dėl R. Krikštaponio bus atliekamas nustačius, kad jis šių metų balandį pasirašė maždaug 150 eurų sąskaitą faktūrą su įmone „Yglės pastatų valdymas“ už remonto detalių pirkimą, tačiau ši sąskaita nebuvo pagrįsta kitais dokumentais.

Kalėjimų departamentas bendrovę „Yglės pastatų valdymas“ nuo 2015 metų samdo prižiūrėti savo administracinį pastatą Vilniuje Sapiegos gatvėje.

Šiemet Teisingumo ministerijai atlikus Kalėjimų departamento auditą, nustatyta, kad privati bendrovė prižiūri pastatą nepaisant to, kad analogiška pastato priežiūra pavesta rūpintis Kalėjimų departamento padaliniui – Bendrajam skyriui.

Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“. Už priežiūrą privačiai bendrovei iš pradžių numatyta sumokėti 26 tūkst. eurų, tačiau per kelerius metus jai atseikėta 29,6 tūkst. eurų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad iš minėtos sumos du trečdaliai skirti ne paslaugoms, o prekėms apmokėti. Vertintojai nurodo dokumentuose pasigedę informacijos, kiek ir kokia kaina mokėta privačiai bendrovei už prekes.

O kai kurie aptikti duomenys atskleidė, kad už kai kurias prekes privačiai bendrovei galėjo būti atseikėta ir keleriopai brangiau. Pavyzdžiui, kabelį „Yglės pastatų valdymas“ departamentui pirko už tris kartus didesnę nei rinkos kaina, o trifazį automatą – 6,5 karto brangiau.

Pats R. Krikštaponis sakė kol kas neturįs informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

„Gal čia kas suklydo. Galiu pasakyti tik tiek ,kad mes baigėme Kalėjimų departamento audito apibendrinimą ir pateikėme Teisingumo ministerijai 79 lapus patikrinimo medžiagos. Tarp pavardžių yra ir mano pavardė, tai galbūt ten kažkur įžiūrėjo, kad ten kažkas galėjo būti. Bet ten tų pavardžių yra labai daug“, – BNS pirmadienį sakė R. Krikštaponis.

Anot jo, tarp asmenų, kurių atsakomybę siūloma aiškintis, iš viso minima apie 20 pavardžių. Didžioji dalis – Kalėjimų departamentui pavaldūs darbuotojai, dėl jų tarnybinį patikrinimą R. Krikštaponio įsakymu atlieka pats departamentas.

Kaip skelbė BNS, šiemet birželį baigto Kalėjimo departamento audito metu nustatyta, kad daugiau nei milijoną eurų kainavusi ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose iki šiol tinkamai neveikia, kriminalinei žvalgybai vykdyti pripirkta įrangos, bet ji kelerius metus nenaudojama, o buvusio socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.

Naują pirkimą laimėjo už sukčiavimą teisiamojo vadovaujama įmonė

Teisingumo ministerija šiuo metu ėmė aiškintis ir neseniai įvykusio Kalėjimo departamento pirkimo aplinkybes.

Kalėjimų departamentas atliko kelių dalių viešąjį pirkimą įgyti minkšto inventoriaus nuteistiesiems sau pavaldžiose įstaigose.

Vieną dalį šio pirkimo laimėjo įmonė „Justura“, planuota pirkti kelis tūkstančius čiužinių už 141,4 tūkst. eurų, per 12 tūkst. antklodžių ir pagalvių už 147,9 tūkst. eurų, 59,5 tūkst. užvalkalų, paklodžių, rankšluosčių ir antčiužinių už 198,8 tūkst. eurų.

Pirkimas yra įvykęs, Kalėjimų departamento vadovas buvo nurodęs pavaldžioms įkalinimo įstaigoms pasirašyti sutartis. Tačiau pirmadienį įstaigos informuotos, jog sutarčių pasirašymas stabdomas, kol bus išsklaidytos visos abejonės dėl skaidrumo.

Konkursą laimėjusiai bendrovei „Justura“ vadovauja V. Pitkauskas, teisiamas dėl nusikalstamų veikų, kaip įtariama, padarytų vadovaujant Pravieniškių pataisos namų įmonei.

Kauno apygardos teisme jau kelerius metus nagrinėjama byla, kurioje buvę Pravieniškių įmonės vadovai V. Pitkauskas ir Jonas Raudeliūnas bei įmonėje dirbęs Kazys Raudeliūnas kaltinami sukčiavimu, turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, tarpininkavimu kyšininkaujant, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu. Savo kaltės jie nepripažįsta.

Byloje teigiama, kad teisiamieji kalinių pagamintais daiktais „gerino santykius“ su įtakingais pareigūnais ir politikais.

Portalas 15min.lt rašo, kad V. Pitkauskas pirmadienį ryte atsiliepė telefonu, tačiau tikino esąs išvykęs ir laimėto Kalėjimų departamento viešojo pirkimo konkurso kol kas nekomentavo.

Kitas teisiamasis minėtoje byloje K. Raudeliūnas šiuo metu yra valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininkas.

Šio skyriaus vadovo pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti bendrovės „Mūsų amatai“ direktorės pareigas, Vaida Švėgždienė BNS pirmadienį sakė negalinti tiksliai pasakyti, ar „Justura“ yra ką nors įsigijusi iš jų bendrovės.

Neoficialiomis žiniomis, dalį prekių, kurias tiekia laimėjusi viešuosius pirkimus, „Justura“ galėjo įsigyti iš „Mūsų amatų“.