Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju.

VRM siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus. Anot VRM, visuomeninės paskirties negyvenamais pastatais laikomi administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties statiniai.

„VRM pakartotinai siūlo pavesti Aplinkos ministerijai patikslinti statybos srities, o prireikus – ir teritorijų planavimo teisės aktus, Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus imperatyvinėmis nuostatomis dėl naujai projektuojamų, statomų visuomeninės paskirties, negyvenamųjų statinių (administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo, ūkio paskirties) bei jų patalpų (erdvių) pritaikymo gyventojams apsaugoti, o statybų priežiūros ir kontrolės institucijas įpareigoti kontroliuoti tokių konstrukcijų ir patalpų (erdvių) įrengimo kokybę“, - teigiama VRM rašte, kuris pateiktas Vyriausybei.

Šiuo metu esantis teisinis statybų reglamentavimas statinius gyventojų apsaugai pritaikyti leidžia, tačiau tai nėra privaloma.

Aplinkos ministerija VRM pozicijos kol kas nekomentuoja.

Buvęs vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius spalio pradžioje sakė, kad, palyginti su situacija prieš 20 metų, Lietuvoje galimybės pasislėpti yra sumažėjusios ir Ukrainos įvykių kontekste nuspręsta situaciją taisyti. Tai jis sakė po vykusio Vyriausybės pasitarimo, kurio metu priimtas protokolinis sprendimas, kad esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų, o VRM pavesta išnagrinėti tokią galimybę.

Gruodžio pradžioje VRM siūlė įpareigoti statytojus gyventojų apsaugai karo atveju pritaikyti ne tik visuomeninės reikšmės statinius, tačiau ir gyvenamųjų namų rūsius. Apsiriboti visuomeninės reikšmės statiniais nuspręsta po diskusijų su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, BNS sakė VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas.

BNS turimame VRM rašte pažymima, kad „siekdamos apsaugoti nustatytą gyventojų skaičių valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius parenka kryptingai ir planingai, o paslėpti juose šiuo metu galima 27 - 30 proc. gyventojų“.

„Tačiau net ir specialiai atrinkti jau pastatyti statiniai ne visi yra tinkami gyventojams laikinai apsaugoti karo atveju dėl nepakankamai įvertintos jų griūties rizikos“, - rašo VRM.

„Pastatyti ar šiuo metu statomi statiniai pagal Statybos įstatymą turi tenkinti nustatytus statinio reikalavimus mechaniniam atsparumui ir pastovumui, higienos ir sveikatos, saugaus naudojimo ir kitus reikalavimus, tačiau šie reikalavimai yra nepakankamai įvertinami dėl statinio griūties karo metu arba tos griūties galimo poveikio kitoms statinio dalims, kurios įprastomis sąlygomis yra pritaikytos ar gali būti pritaikytos kaip slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai“, - teigiama VRM rašte.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys. Juose karo atveju galėtų būti saugoma apie 741 tūkst. šalies gyventojų. Anksčiau Lietuvoje buvusių slėptuvių - bunkerių tinklas yra išnykęs, nes bunkeriams išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.