„Saugiausia Lietuvai, aišku, yra susimokėti tuos pinigus, bet čia kalbėsime su finansų ministru ir žiūrėsime“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

ES taryba pernai gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.

„Suprantu, kad tai yra bendras visos ES reikalas, (...) bet manyčiau, kad saugumas gali kainuoti, tai arba mes investuosime į migrantų integraciją, priežiūrą ir taip toliau, arba mes sumokėsime, kaip numatyta dabar išlyga, kitai šaliai, pasiryžusiai priimti migrantus ir taip susitvarkysime“, – dėstė V. Kondratovičius.

Ministro teigimu, prieš dešimtmetį, kuomet kilus migracijos krizei ES valstybės solidariai priėmė į Bendriją atvykusius migrantus, atvykėlių į Lietuvą nebuvo daug.

„Jie atvyko ir išvyko labai greitai, bet pasikeitė situacija po dešimt metų, mes matome, kad tie žmonės, kurie yra, (...) jie su tuo tikslu atvažiuoja į Lietuvą, dauguma jų lieka Lietuvoje“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Priėmus Migracijos paktą, buvo sukurtas solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Pernai balandį patvirtinus Migracijos paktą, tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija.

Birželį LRT skelbta „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad maždaug po trečdalį gyventojų palaiko tiek migrantų priėmimą, tiek solidarumo įnašo mokėjimą.