„Šią savaitę aš gausiu visą informaciją, kuri yra susijusi su šituo incidentu, su pranešimu apie tai, kad DNR pėdsakai veda ir pro Lietuvos teritoriją, ir susijusi su indikacijomis, buvusiomis pas mus. Ta informacija bus man pateikta šią savaitę ir tada mes jau vertinsime visą eigą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Praėjusią savaitę Vokietijos rytuose esančiame Leipcigo ir Halės oro uoste netoli ukrainiečių krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, o kitas orlaivis ore susidūrė su neatpažintu objektu ir buvo nesmarkiai apgadintas.
Leipcigo ir Halės oro uostas yra Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ bazė. Jis taip pat yra vienas svarbiausių Europos krovinių mazgų ir yra svarbus karinei logistikai. Per šį oro uostą gabenami, be kita ko, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąjungininkų kariniai kroviniai.
Leidinys „Bild“ pirmadienį nurodė, jog užfiksuotas pėdsakas sutampa su tuo, kuris buvo rastas po incidento DHL logistikos centre Leipcige 2024-ųjų liepą, tiesa, jis nėra susietas su konkrečiu asmeniu.
„Tarnybos darbą atlieka“
Padegamųjų užtaisų bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, joje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims. Pasak pareigūnų, pastarieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami.
Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Remdamasis šaltiniais, praėjusią savaitę laikraštis „The Wall Street Journal“ nurodė, jog JAV žvalgyba drono incidentą Leipcige taip pat sieja su Rusija.
Įvykis Vokietijoje fiksuotas Lietuvai ir kitoms valstybėms perspėjant dėl galimų Rusijos provokacijų regione.
Pats R. Kaunas praėjusią savaitę teigė, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
„Visos tarnybos atlieka savo darbą, vertinant žvalgybos informaciją“, – tikino ministras, pabrėždamas, jog yra aptarta ir reakcija į galimą išpuolį.
Kritinės infrastruktūros saugojimo pratęsimas
Kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17-ąją R. Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
„Preliminariai galvojant, mes pratęsime priemones. Peržiūrime, vertiname ir diskutuojame su Vidaus reikalų ministerija, ar reikėtų dar kažko papildomai, ar užtenka to, ką mes esame dabar jau paskyrę“, – sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, jog atsižvelgiant į grėsmes, oro gynyba yra prioritetas, tačiau pramonė nėra visiškai pajėgi išpildyti poreikius.
Anksčiau skelbta, kad visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuva siekia turėti anksčiau nei 2030 metais.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį teigė, kad kitąmet gynybos biudžetas nebus mažesnis nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jame oro gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų.
(be temos)
(be temos)