Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys antradienį Seimui teikia Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.

„Tai be galo svarbus pataisų paketas, kuriam įsigaliojus valstybėje sumažėtų nedarbas, būtų skatinamas verslas, o darbo netekę gyventojai būtų labiau socialiai apsaugoti. Tai neabejotinai istorinis projektas, įrodantis, kad valstybė gali pasirūpinti kiekvienu žmogumi“, - dokumentų paketą komentavo ministras R.J.Dagys.

Naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstatymo projekte išplėstas asmenų ratas, turintis teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Minėtą subsidiją mokėti siūloma asmeniui, kuris pats pradeda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.

Siūloma remti ir savarankišką užimtumą, kai verslą pradeda vienas iš tėvų, kurio šeimoje auginami trys ir daugiau vaikų. Sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padėtų į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Projekte numatytas maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis - iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio.

Bendrovės, kurios dėl finansinių sunkumų dirba ne visą darbo laiką ar jose skelbiamos prastovos, galės atlikti laikino pobūdžio darbus, skirtus palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.

Taip pat, siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas, siūloma viešuosius darbus organizuoti ir ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.

Viešuosius darbus galėtų organizuoti verslo bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Juose dalyvautų tiek minėtų įmonių darbuotojai, tiek ir teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad teritorijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas bus pratęsiamas 2 mėnesiais ilgiau.

Projekte siūloma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas. Kompensuoti siūloma tada, kai buvęs bedarbis tolimojo ar vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusais, traukiniu ar nuosavu transportu turi pasiekti darbo vietą, esančią toliau nuo namų.

Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo užmokesčio ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra 1600 litų.

Kelionės kompensavimo dydis sieks 0,5 MMA arba iki 400 litų per mėnesį.

Be kita ko, numatoma galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį sieks iki 0,5 MMA arba iki 400 litų.

Įstatymo projekto pataisose taip pat numatyta, kad į mokymo stipendiją pretenduos ne tik netekę darbo gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo.

„Tai ne tik paskatins gyventojus dalyvauti Lietuvos darbo biržos rengiamose profesinio mokymo programose, siekiant išsaugoti darbo vietą, bet ir palengvins darbdaviui apsirūpinimą tinkamais darbuotojais, padės pertvarkyti įmonės gamybą ir valdymą“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J.Dagys.

Šiuo metu mokymosi stipendija siekia 0,7 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) arba 560 litų. Jeigu nedarbo socialinio draudimo išmoka didesnė negu mokymosi stipendija, bedarbio pasirinkimu bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Itin svari parama numatoma tiems gyventojams, kurie dėl įvairių aplinkybių prižiūri savo šeimos narius ir negali susirasti tinkamo darbo. Po profesinio mokymo kursų įgiję socialinių darbuotojų kvalifikaciją, juos įdarbinusiems darbdaviams bus subsidijuojama iki 2 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) arba 1600 litų darbo užmokesčio suma.

Pavyzdžiui, darbdaviui bus subsidijuojama 75 proc. darbo užmokesčio lėšų ir „Sodros“ įmokų, kai įdarbinami neįgalūs žmonės, turintys darbingumo lygį iki 40 proc. Lygiai 50 proc. darbo užmokesčio lėšų ir „Sodros“ įmokų siūloma subsidijuoti, kai įdarbinami asmenys, turintys nedarbingumo lygį iki 45-55 proc.

Be to, subsidijos trukmė bus prailginta tiems žmonėms, kuriems susirasti darbą yra sunkiau. Pavyzdžiui, numatoma iki 12 mėnesių skirti subsidiją jauniems asmenims, kuriais prieš pradedant savarankišką gyvenimą, rūpinosi globėjai šeimose, šeimynose ar vaikų globos namuose.

Tokios pat trukmės subsidiją siūlomą mokėti ir nėščioms moterims, vaiko globėjui, rūpintojui ir vienišiems asmenims, auginantiems vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Vien šeimų, kuriose auga neįgalūs vaikai iki 16 metų ir kuriuos prižiūrinčios motinos (tėvai) nedirba, šalyje yra apie 30 tūkstančių.