Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šiandien Seime užregistravo Vandenų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo galutinai ir visam laikui uždrausti privatizuoti natūralius vandens telkinius.

„Nelegalių tvorų patikrinimas atskleidė daug plika akimi nematomų dalykų. Pasirodo, kad nemažai Lietuvos vandens telkinių yra privatizuoti. Nors jų tvoromis užtverti negalima, tačiau apginti viešąjį interesą, kad visi žmonės galėtų prieiti prie privatizuoto telkinio, labai sunku, nes gresia ilgi teisiniai ginčai. Baisu, kas buvo padaryta, bet laiko atgal neatsuksi. Mano pareiga – užtikrinti, kad ateityje nebekiltų tokių problemų, kad bent jau tai, kas išliko, ir liktų visiems žmonėms“, – sako V. Mazuronis.

Šiuo metu nustatyta, kad valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams priskiriami ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 50 ha, ir upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2.

Upės, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 km2, taip pat ežerai, iš kurių tokios upės išteka arba pro kuriuos tokios upės prateka, gali tapti privačios nuosavybės teisės objektais tik įstatymų nustatyta tvarka atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius.

V. Mazuronis siūlo keisti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apibrėžimą ir jiems priskirti visus ežerus ir upes, neatsižvelgiant į jų dydį. Taip pat siūloma šiems telkiniams priskirti upėse įrengtus tvenkinius ir kitus tvenkinius, kurių plotas didesnis kaip 50 ha.

Ministro manymu, sprendžiant dėl vandens telkinio privatizavimo ar nuosavybės teisių grąžinimo, pirmiausia reikia patikrinti, ar jis atitinka valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio kriterijus. Jeigu atitinka, įtraukiamas į valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinių sąrašą, ir tokiu atveju jo negalima privatizuoti. Dabar teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kada ir kaip reikia tikrinti, ar vandens telkinys atitinka valstybinės reikšmės telkinio kriterijus, todėl ir buvo privatizuota daug vandens telkinių.