Ministrė apie sporto situaciją Lietuvoje: esame duobėje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja olimpiadoje dalyvavusiems Lietuvos sportininkams, tačiau bendrą sporto situaciją apibūdina – esame duobėje.

„Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti. Nuoširdžiai dėkoju jiems. Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje“, – sakoma pirmadienį paskelbtame ministrės komentare.

J. Šiugždinienė sako, kad reikia kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos ir tam nepakaks Seimui teikiamo Sporto įstatymo pakeitimų, todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiama darbo grupė, kad iki kitų metų pasiūlytų būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti.

Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje.

Ministrės vertinimu, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą, ir jų turėtų būti „ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą“.

„Labai svarbu, kad su strateginėmis sporto šakomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra – bazės, nes kol kas finansavome bet ką ir bet kaip. Lietuvoje labai trūksta tarptautinio lygio sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis aukščiausio lygio sportininkai“, – sakoma ministrės komentare.

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad aukštas sportinis meistriškumas yra vystomas per federacijas, o šiuo metu akivaizdu, kad „federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu“.

Ministrė taip pat apgailestauja, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuris, anot jos, būtų leidęs didinti finansavimą, sportininkams mokėti didesnes stipendijas.

„Nuo 2016 metų aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Lietuva sekmadienį pasibaigusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse laimėjo vieną medalį: šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitalija

Vitalija portretas
Mes tikrai esame gylioje duobėje.Kokie pasekimai sporte olimpiada Tokijo,gėda net prisipažint.Juk už tryjų m.Paryžius.Ka patėiksim,jei dabar pasiekimai silpni.Nes reik augint nauja sportininkų pamainą.Sunaikinom sporto medicinos centru.Pasirodo valdžiai jie nereikalingi,bet reikalingi buvo sportininkams.Galvot reik,kad dabar jau ruoštis 2024 Paryžiaus olimpiadai.Ka pateiksime ir kokius rezultatus sporte parodysime,laikas parodys.

Amen

Amen portretas
Kokie pačios Ministrės profesiniai pasiekimai švietimo ir sporto srityje? Nes jau faktų konstatvimas, pasitelkiant klišes "krizių, raudonų ribų, duobių" -šitos vyriausybės damų citatos mum jau ...atsiprašau, nusėdusios kepenyse! Būti vyriausybėje , ponia Jurgita, tikrai nereiškia kuo vaizdžiau apibūdinti Lietuvos cituaciją? Jūs, ponai ir ponios, atėjote DIRBTI... Užteks 'pilstyti iš tuščo į kiaurą.

Jo

Jo portretas
Lietuvoje kur pažvelgsi visur duobės,neapykanta ir pagieža
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių