Ministrė akcentuoja, kad Lietuvos švietimo sistemai kiekvienas mokytojas yra svarbus, todėl, pasak jos, rusų kalbą mokantiems pedagogams ir buvo sudaryta persikvalifikavimo galimybė.

„Tikrai suprantame rusų kalbos mokytojų nerimą ir tai, kad rusų kalbos mokytojų bendruomenė išgyvena tikrai sudėtingą laikotarpį. Ir tai vyksta dėl rusų sukelto karo agresijos Ukrainoje ir labai sudėtingo šiuo metu esančio emocinio fono“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir sporto reikalų komiteto posėdyje teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentavo, kad kiekvienas mokytojas, nesvarbu, kokį dalyką jis dėstytų, yra labai svarbus. Todėl, pasak jos, Lietuvoje ir nebuvo imtasi griežtesnių priemonių dėl rusų kalbos mažinimo.

Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją.

„Suprasdami situaciją ir tai, kad mums kiekvienas mokytojas yra svarbus, brangus, kiekvienas mokytojas turi savo vietą mūsų švietimo sistemoje. Todėl noriu pabrėžti, kad mes nesiėmėme jokiu drastiškų veiksmų, priešingai nei padarė mūsų kaimynai“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje buvo priimtas sprendimas jau nuo 2026 metų mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

„Suprantame tikrai situaciją, kad mokytojas nėra kaltas, kad jis yra rusų kalbos dalyko mokytojas, todėl ir pasiūlėme galimybę įgyti antrą kvalifikaciją. Matome, kad per vienerius metus rusų kalbą besirenkančių mokinių skaičius sumažėjo beveik 12 proc. ir tas skaičius mažės ir dėl mūsų veiksmų, nes mes aktyviai siūlome ir siūlysime rinktis kitas ES kalbas. Taigi, neišvengiamai rusų kalbos pasirinkimai kaip antros užsienio kalbos trauksis ir jie turi trauktis“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienė taip pat džiaugiasi, kad nemaža dalis rusų kalbos mokytojų jau išreiškė norą įgyti antrąją kvalifikaciją.

„Todėl pasiūlėme ir apklausėme mūsų rusų kalbos mokytojus, kurie yra pasiruošę, kurie norėtų jau nuo rudens įgyti antrą kvalifikaciją, persikvalifikuoti. Labai džiaugiamės, kad beveik 300 mokytojų identifikavo, kad jie nori įgyti antrą kvalifikaciją“, – taip pat pažymėjo ministrė.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tik iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų.

Rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.). Prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.), informuoja ministerija.