Ministrė siunčia žinią vienišiams: tai nebejuokinga

Naujausias tyrimas parodė, kad apie 40 proc. 18–45 metų amžiaus žmonių vaikų turėti neplanuoja. Tam priežastys – įvairios: nesijaučia emociškai saugūs, trūksta finansų, veikia didelis neapibrėžtumas pasaulyje, nerimas dėl ateities.

„Visi įvykiai, kurie šiuo metu vyksta, t. y. tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje, neramumai Artimuosiuose Rytuose, labai paveikia mūsų gyventojus“, – teigė Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė.

Tik 11 proc. apklaustųjų nurodė, kad vaikų ketina susilaukti per artimiausius porą metų, o 16 proc. sprendimą atidėjo dar tolimesniam laikui.

„Finansai ar jų pakankamumas tikrai nėra pagrindinis motyvas“, – tvirtino tyrimų bendrovės „Hubel“ vadovė Eleonora Šeimienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Tyrimo autorių teigimu, išryškėjo esminė mažo gimstamumo problema. Esą lietuviai vaikų gal ir norėtų, tačiau gyvenimo partnerio paieškos dažnai būna bevaisės.

„22 proc. gyventojų įvardino, kad neturi tinkamo partnerio ar partnerės vaikų kūrimui, šeimos turėjimui“, – dalijosi E. Šeimienė.

Didžiausia problema, jog mažėja gyvų susitikimų, t. y. partnerio ieškoma virtualioje erdvėje – įvairiose pažinčių programėlėse.

„Išvaizda tampa vienu svarbiausių vertinimų pasirinkti ar nepasirinkti. Be to, keliami dideli reikalavimai, t. y. per kiek laiko atsakyti į žinutę, kokį išsilavinimą turėti, kaip atrodyti – tas apsunkina. Tada mes neturime galimybės pažinti žmogaus giliau“, – aiškino K. Lymantaitė.

„Eiti į pasimatymus yra labai daug darbo, kur gali būti, kad įspūdis bus neigiamas, o reikės dar pasimatyme išbūti. Atsiranda labai daug negatyvios patirties iš pasimatymų, santykių mezgimo“, – sakė Krizių įveikimo centro psichologė, psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė.

Anot psichologės, tokios pažintys retai baigiasi sėkmingai, o dažni nusivylimai stabdo nuo tolimesnių paieškų.

„Dažnai priveda prie nevilties ir desperacijos, kas tikrai liūdina“, – kalbėjo J. Činčikaitė.

Anot specialistų, santykiai šiandien – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių jauni žmonės kreipiasi į Krizių įveikimo centrą.

„Apie 90 proc. iš visų mūsų klientų yra susiję su sunkumu užmegzti santykius bei juos išlaikyti“, – komentavo K. Lymantaitė.

„Jei nesusikursime sau artimos šeimos, santykių, vaikų, su kuriais ryšys ir palaikymas yra be galo didelis resursas, mums gresia izoliuota, vieniša visuomenė“, – neslėpė J. Činčikaitė.

„Nerimas, vienišumas auga, tad turime ieškoti būdų, kad žmonės galėtų atkurti tą ryšį“, – sakė K. Lymantaitė.

Tiesa, sprendimą jau siūlo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Esą verta pagalvoti apie diskotekas, kuriose laiką leisdavo tėvai ir seneliai.

Nebent padarys privalomas diskotekas.

„Diskotekos buvo ir mokyklose, ir universitetuose, ir kolegijose, ir kultūros centruose – kur tik nori. Dabar to nėra, o daug kas naktinių klubų nelaiko gera vieta susipažinti“, – teigė Jūratė Zailskienė.

Ministrė rudenį vienišiams ruošią staigmeną, tačiau, ar tai bus masinė diskoteka – neatskleidžia.

„Galvojame organizuoti akciją su galimybe žmonėms susipažinti, pašokti. Su ta pačia mintimi – pažiūrėkime vienas į kitą, kurkime šeimas, gelbėkime Lietuvą, nes tai yra nebejuokinga“, – aiškino ji.

Anot dalies parlamentarų, toks siūlymas parodo problemos nesuvokimą.

„Teisinga kryptis, bet ne diskotekos. Jei dabartinė jaunoji karta prarado tokį įprotį, niekas jėga ten jų nesuvarys. Nebent padarys privalomas diskotekas“, – tikino Seimo narys Vytautas Sinica.

Anot ministrės, kol kas akciją būtų planuojama rengti tik Vilniuje.