Kaip antradienį informavo ministerija, Jurgita Šiugždinienė su Prancūzijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje, Prancūzų ir Goethe‘s institutų atstovais sutarė aktyviau veikti kartu populiarinant kalbas, sudarant sąlygas jas mokytis ir mokyklose, ir neformaliose veiklose, stiprinti mokytojų kvalifikacijas.

„Norėtume, kad vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi mokytis daugiau šalies mokinių. Nors šių kalbų mokytojų neturime daug, visgi net ir esamos galimybės mokytis jas nėra išnaudojamos. Reikia ir aktyvesnio mokyklų bendradarbiavimo mokant antros užsienio kalbos, ypač kaimiškose savivaldybėse“, – teigė J. Šiugždinienė.

Anot jos, kalba yra ne tik bendravimo įrankis, bet ir kultūros dalis, tad mokantis užsienio kalbos, kartu pažįstama ir šalių istorija, žmonių pasaulėvoka, vertybės, požiūris į pasaulį.

Norėtume, kad vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi mokytis daugiau šalies mokinių.

Ministrė akcentavo siekį užtikrinti mokinių galimybes rinktis iš kelių kalbų ir mažose mokyklose bei kvietė mokyklas bendradarbiauti, pavyzdžiui, dalį užsiėmimų organizuojant ir nuotoliniu būdu.

Anot jos, didinti prancūzų ir vokiečių kalbų populiarumą būtų galima pasitelkiant mokyklų vadovus ir savivaldybių švietimo atstovus, nes būtent jie rūpinasi vaikų pasirinkimo galimybėmis.

Taip pat, anot ministrės, svarbu keisti ir visuomenės, moksleivių tėvų supratimą, kad nepakanka mokėti tik vieną kalbą, kadangi mokant jų daugiau atsiveria platesnės galimybės studijuoti, dirbti, keliauti.

Pasak ministerijos, Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas (Matjasas Zonas) teigė, jog jauniems žmonėms tikrai sunku numatyti ar suprasti, ko jiems reikės ateityje, kokia bus jų karjera, bet kalbą mokytis tikrai gali motyvuoti tam tikros šalies kultūra – galimybė skaityti, žiūrėti filmus, susikalbėti su bendraamžiais, dalyvauti projektuose ir pan.

Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Pascalio Sliwanskio (Paskalio Slivanskio) nuomone, pakeisti visuomenės įprotį užtrunka, bet populiarinant kalbų mokymąsi tikslinė grupė turėtų būti tėvai, kurie ilgainiui pradėtų prašyti mokyklų suteikti jų vaikams galimybę rinktis.

Pasak ministerijos, Vokietijos ambasada ir Goethe‘s institutas aktyviai dalyvauja organizuojant vokiečių kalbos olimpiadas ir konkursus, teikia ekspertinę pagalbą rengiant užduotis, steigia prizus, rengia įvairius projektus, seminarus mokytojams, teikia jiems stipendijas kvalifikacijos tobulinimui Vokietijoje.

Tuo metu ŠMSM, Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Prancūzų instituto 2018-aisiais pradėta iniciatyva – Kokybiško frankofoninio ugdymo programa siekiama integruoti prancūzų kalbą į, pavyzdžiui, istorijos, biologijos, muzikos mokymą. Tokios programos įgyvendinimą pažymintis ženklas suteiktas septynioms Lietuvos mokykloms.

Ministerijos duomenimis, vokiečių kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.), prancūzų – 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.) šalies šeštų klasių mokinių. Tai yra vokiečių kalbą pasirinko 4 765, prancūzų – 1 814 mokinių.

Rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose išlieka populiariausia – ją šiemet rinkosi 14 971 šeštos klasės mokinys.