Mirė garsus Lietuvos architektas V. Nasvytis Pereiti į pagrindinį turinį

Mirė garsus Lietuvos architektas V. Nasvytis

2016-01-08 12:13
BNS inf.
Mirė garsus Lietuvos architektas V. Nasvytis
Mirė garsus Lietuvos architektas V. Nasvytis / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Penktadienį mirė žymus Lietuvos architektas Vytautas Nasvytis, pranešė Lietuvos architektų sąjunga.

Mirė eidamas 88–uosius metus

V.Nasvytis mirė eidamas 88–uosius metus. Jis kartu su broliu Algimantu Nasvyčiu suprojektavo sostinės viešbutį „Lietuva“, Nacionalinį dramos teatrą ir Lietuvos Parlamento rūmus. Taip pat broliai Nasvyčiai yra „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjero Vilniuje, Centrinio pašto rekonstrukcijos, Naujo miesto centro dešiniajame Neries krante projektų autoriai.

V.Nasvytis yra apdovanotas Valstybės premija, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Architektūros riterio apdovanojimu bei LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl žymaus architekto Vytauto Nasvyčio mirties.

„Kūrybinis V.Nasvyčio palikimas kuria modernios Lietuvos architektūrinį veidą. V.Nasvyčio projektuose ypač svarbus buvo žmogus – net ir priespaudos metais jo suprojektuotose erdvėse jautėsi laisvės dvasia“, – rašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V.Nasvyčio šeimai, artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams, pranešė Prezidentūra.

„Architektas savo kūrybingą ranką pridėjo prie svarbių Lietuvos valstybinių ir visuomeninių pastatų – Seimo, Vilniaus „Neringos“ kavinės ir „Lietuvos“ viešbučio, Vilkaviškio katedros. Jo darbas 2003 metais buvo įvertintas ir Vyriausybės meno premija. V.Nasvytis kartu su bendražygiais sukūrė originalią Lietuvos architektūros mokyklą ir tas įnašas į urbanistiką niekada nebus pamirštas“, – sakoma premjero Algirdo Butkevičiaus užuojautoje.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo užuojautoje sako, kad „Lietuva neteko vieno iškiliausių architektūros autoritetų, talentingo kūrėjo, didžios asmenybės, kurio darbai daugelį metų formavo unikalų Vilniaus miesto architektūrinį veidą, iki šiol žavintį sostinės gyventojus ir svečius“.

„Telydi Velionį Amžinybės šviesa, o jo šeimą – paguoda ir dvasios stiprybė“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje, kurią paskelbė jos biuras.

Architektų „kelrodė žvaigždė“

Vienus žinomiausių pastatų Lietuvoje projektavęs architektas, profesorius Vytautas Nasvytis buvo „kelrodė žvaigždė“ architektams, sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Linas Naujokaitis.

„Tai yra vienas iš tų žmonių, tų vedlių, kurie ypač Vilniaus mieste, Lietuvoje vedė visą Lietuvos architektūrą, buvo kelrodės žvaigždės. V.Nasvytis buvo vienas iš jų“, - BNS sakė L.Naujokaitis.

Architektų vadovas neabejojo, jog kartu su broliu dvyniu Algirdu kurtus projektus - Centrinio pašto rekonstrukciją, Nacionalinį dramos teatrą, restorano ir viešbučio „Neringa“ interjero, Lietuvos viešbutį ir kitus - atpažįsta didžioji dalis šalies gyventojų.

„Bet be tų architektūrinių darbų, jie yra didžiulės asmenybės - jie yra ir tie visuomenės veikėjai, kurie buvo ryškūs ir kaip lietuvybės puoselėtojai (...). Žiūrint į mūsų sritį, profesinę aplinką, tai yra viena iš didžiausių netekčių“, - kalbėjo L.Naujokaitis.

Jis pabrėžė ir V.Nasvyčio, kaip pedagogo svarbą - ypač daug dėmesio tam profesorius skyrė paskutiniaisiais gyvenimo metais.

Architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius profesorius Vytautas Brėdikis kartu su V.Nasvyčiu yra gavęs valstybinę premiją už jų Alma mater - tuometinio Dailės instituto (dabar VDA) mokomojo korpuso Užupyje projektą. Profesorius prisimena, jog 1949-aisiais įstojęs į tuometinę Dailės institutą jau rado abu brolius Nasvyčius studijuojančius vyresniame kurse.

„Pradžioje mes jų neatskirdavome - būdavo sudėtinga bendrauti, o atskirti pradėjome, kai jie darė diplominį darbą. Teko „negrauti“ - mes taip vadindavome darbą padėjėjais, jaunesnieji kursai, kai jau būdavo beveik atostogos ar praktika, padėdavome išpildyti patį projektą vyresniems. Man taip pat teko „negrauti“ Algiui. (...). Berods, Vyto diplominis buvo Nacionalinis dramos teatras, tą, kurį jie ir projektavo. Pažintis nuo tada ir prasidėjo-  pradėjome atskirti, kai matydavome kasdien, po vieną, įsidėmėdavome smulkmenas“, - prisiminė jis.

V.Brėdikis V.Nasvytį prisimena kaip linksmą kolegą, kuris, priešingai nei santūresnis brolis Algis, mėgdavo pokštauti.

„Buvo linksmas, jis tikrai neliūdėdavo, Vytas, kai būdavo proga, ką nors švenčiant, mėgdavo ir padainuoti, ir pakalbėti, užtraukti dainą vokiškai - kad ir tą žinomą „Es geht alles voruber, es geht alles vorbei“ (vok. Viskas baigsis netrukus, viskas greitai praeis). Apie tai, kad gruodis baigiasi ir visuomet sugrįžta gegužis. Buvau tą užrašęs ir perdavęs draugui (VDA profesoriui) Tadui Baginskui, kad jis jam perskaitytų tą optimistinę, žinomą dainą, nes jis jį aplankydavo, kad praeis ir ta liga, kad gegužės sulauks, bet nebebuvo progos“, - apgailestavo V.Brėdikis.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra