Dėl įvairios socialinės veiklos Kaune gerai žinoma moteris, Metų kauniete išrinkta A. Karpavičienė delfi.lt sutiko atvirai papasakoti apie tai, kaip pora susipažino bei kaip atrodė paskutiniai šimtamilijoninį verslą vysčiusio verslininko gyvenimo mėnesiai kovojant su sunkia liga.

– p. Aiste, pirmiausia papasakokite apie save. Esate kaunietė?

– Aš esu kaunietė. Gimusi ir augusi Kaune. Ilgus metus vysčiau Kauno senamiestį. Su profesoriumi Jucevičiumi priešakyje sukūrėme Kauno senamiesčio atgaivinimo strategiją ir daug metų skyriau tam, kad Kaunas ir Kauno senamiestis šiuo metu būtų patraukli turistams ir lankytojams zona.

– Kaip ir kada Jūs susipažinote su p. Raimondu, tada dar būsimu savo vyru?

– Tai įvyko prieš 4 metus. Tais metais vasarojau Nidoje, kadangi aš augusi Nidoje ir čia su tėvais leisdavau savo vasaras. Tada bendrų ilgamečių draugų pakviesta vykau pas juos vakarienei. Visiškai nieko nesitikėjau ir net nežinojau, kad Raimondas taip pat joje dalyvaus.

Ta vakarienė buvo privati. Jos metu mes maloniai visi keturi pabendravome ir nieko nesitikėdama ir jokių minčių neturėdama išsiskyriau.

Po keleto dienų sulaukiau Raimondo skambučio. Tai buvo man staigmena. Vėliau sužinojau, kad draugės vyras davė mano telefoną. Raimondas pats jo paprašė.

Po to sekė susitikimai, veiklos, sportas, taip ši pažintis ir išsivystė, o vėliau virto į draugystę. Žinoma, ne iš karto, Raimondas tikrai užtruko keletą metų, kad patikėčiau juo, kad mane įtikintų.

Draugais buvome porą metų, drauge gyvenome taip pat porą metų.

Aistė ir Raimondas Karpavičiai

– Ar jis jums kažką sakė apie p. Audronę, savo sūnų? Jūs žinojote, kad jie yra?

– Aš žinojau, kad jis turi buvusią žmoną, žinojau, kad turi sūnų, kurio tema Raimondui buvo be galo skaudi ir skausminga.

Jis su manimi buvo labai atviras. Nuo darbinių reikalų iki sūnaus klausimų.

Būdavo, kad jis eilę metų iš sūnaus negaudavo net žinutės pasveikinimo su gimtadieniu, pernai jam buvo 60 metų, šiemet paskutinis jo gimtadienis, o jis su viltimi kiekvieną sausio 12 dieną laukdavo to.

Bendrystė jų tikrai buvo komplikuota. Pernai kvietėmės sūnų į Nidą, Raimondas norėjo mane pristatyti, supažindinti, ką padarė ir giminei, bet nepavyko to ryšio susitikus rasti. Susitikimas liko eiliniu konfliktu ir sūnaus šeimos išvykimu anksčiau sutarto laiko. Tai jam – skaudžiausia tema.

Kai aš sutikau Raimondą prieš 4 metus, jis buvo vienišas, nusivylęs gyvenimu, nes jo gyvenimo akiratyje buvo tik darbas.

Kaip pavyko sužinoti delfi.lt, verslininko sūnus Rokas Karpavičius (dabar – Rokas Karpis-red.) 1999 m. buvo sulaikytas Naujoje Zelandijoje, kur buvo apkaltinas kokaino kontrabanda.

Vėliau jaunuolis buvo paleistas už užstatą, bet vėliau pasislėpė nuo teisingumo.

Nuo 2001 m. jis slapstėsi Europoje, vėliau dėl narkotikų platinimo buvo sulaikytas Ispanijoje, tačiau pritrūkus įrodymų buvo paleistas.

2009 m. buvo paskelbta tarptautinė Interpolo paieška dėl stambaus masto narkotikų kontrabandos bei pinigų plovimo, o tais pačiais metais iš R. Karpavičiui priklausiusios įmonės „Marijampolės pieno konservai“ R. Karpis pasiskolino 65 tūkst. Eur.

Skola nebuvo grąžinta, todėl pats R. Karpavičius sūnų padavė į teismą ir bylą laimėjo. 2011 m. Rokas Karpis buvo sulaikytas Rygoje, kur vežė nedeklaruotus 200 tūkst. JAV dolerių, o vėliau vyras buvo perduotas Naujajai Zelandijai ir nuteistas 11 m. laisvės atėmimo bausme, 2016 m. gruodį deportuotas į Lietuvą.

2019 m. jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės iš tėvo namų taip pat teismo skirta kardomoji priemonė – draudimas artintis prie keturių asmenų. Delfi.lt žiniomis, bausmės atlikimo metu Roko šeimą išlaikė vaikino tėvas, tačiau grįžęs Rokas nebendravo su tėvu mažiausiai pusę metų.

Tėvas daug kartų bandė paveikti sūnų rinktis padorų gyvenimą.

– p. Aiste, ar kai susipažinote, jis tada buvo su žmona, jie kartu gyveno?

– Jis buvo vienišas.

Delfi.lt žiniomis, nors „Lietuvos ryto“ publikacijoje p. Audronė teigė, kad su vyru oficialiai buvo išsiskirta vardan to, kad dėl vyro teistumo būtų išsaugotas šeimos turtas, gauta informacija parodė, kad skyrybos įvyko daug vėliau. Tuo metu verslininkas jau buvo išėjęs į laisvę. Tada dar 25-erių m. vyras buvo nuteistas už įsilaužimą į valstybei tuo metu priklausiusią parduotuvę. Tuo metu šeimai priklausė vienas butas.

Pravieniškių įkalinimo įstaigą jis paliko 1988 m. pavasarį, o skyrybos įvyko po pusmečio, 1988 m. lapkričio 22 dieną.

– Kaip toliau viskas klostėsi?

– Mes su Raimondu apsigyvenome kartu. Gyvenome tarp Palangos pajūrio ir Tenerifės (ten buvo plėtojama įmonės veikla-red.).

Tuo metu, kai jau Raimondui pavyko mane įtikinti, kad bendrą gyvenimą kursime kartu, Tenerifėje persitvarkėme namus, organizavome būsimą santuoką, kurią buvome numatę šių metų rugpjūtį.

Buvo daryti tam tikri pertvarkymai, užsakyti baldai. Mes tiesiog kūrėme savo gyvenimą.

– O p. Audronė žinojo apie jus?

– Ji negalėjo nežinoti tų dalykų. Raimondas jai pats buvo pasakęs, kad yra pasiryžęs kurti naujus santykius.

Viskas buvo dėliojama jo. Jis kūrė mūsų šeimos planus, o tai, kas dabar buvo išėję į eterį yra visiškai nepagrįsti faktai ir neatitinka tiesos.

– Taip pat Jūs dirbote įmonėje, kuri priklausė Jūsų vyrui, „Marijampolės pieno konservai“. Kada pradėjote dirbti, už ką buvote atsakinga?

– Raimondas, kaip minėjau, buvo su manimi atviras visomis temomis, daug konsultavosi, daug patarimų daviau, o toje vietoje, kurioje jis manė, kad yra silpnoji įmonės vieta – marketingas, eilę metų aš jam patardavau draugiškai, o vieną rudens dieną jis pasakė: „Imk šitą klausimą ir pradedi dirbti“. 

Pernai rudenį pradėjau marketingo vadovės pareigas.

– Kada jūs sužinojote, kad p. Raimondas serga? P. Audronė „Lietuvos ryto" dienraščiui minėjo, kad jis iš Tenerifės grįžo labai sergantis.

– Ta situacija, kuri yra pateikta, yra visiškas melas. Turiu faktus, kurie rodo, kad rugpjūčio 27-29 dienomis Raimondo kolegos profesorius Remigijaus Žaliūno kvietimu jis buvo pakviestas profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Pati su juo buvau tose klinikose, kartu praėjome visus tyrimus ir turime visus atsakymus, kad 2018 m. rugpjūčio galui Raimondas buvo visiškai sveikas.

– Kaip jis sužinojo apie tą ligą?

– Vieną dieną mes bendravome telefonu ir jam pradėjo pintis balsas, sakiniai, kalba, bet tai įvyko staiga, nes prieš tai savaitgalį buvome praleidę Nidoje ir jokių požymių nebuvo.

Antradienio vakarą paskambinau bendram šeimos draugui Valdemarui Anužiui, kuriam pasakiau, kad tu važiuok, daryk kažką, nes Raimondui negerai. Tuo metu pati buvau Kaune, tvarkiau reikalus, o jis buvo Palangoje. Valdemaras patvirtino man, kad kažkas ne taip ir atvežė jį į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Aš taip pat atvykau ten. Galvojome, kad jam insultas, bet tada peršvietė ir sužinojome diagnozę – du augliai galvoje.

Tada su profesoriumi V. Žaliūnu pasitarėme ir jis pasiūlė atvykti į Kauno klinikas kuo greičiau.

– Kiek šiame veiksme dalyvavo p. Audronė?

– Nedalyvavo. Norėčiau paminėti, kad Raimondas dar Jūrininkų ligoninėje tuo metu, kai buvo atvežtas, kol aš atvykau, kaip įprasta, pildė ligos istoriją ir ten buvo du punktai: kam teikti informaciją apie jo būklę ir kam ne, o kol atvykau, ji buvo užpildyta ir aš net pati nustebau, bet jis pats įrašė, kad nenori teikti informacijos apie savo ligą buvusiai žmonai Audronei, o teikti informaciją savo sužadėtinei, broliui Henrikui ir Valdemarui.

Tai yra faktas paliudijantis, kad jau pirmos paros eigoje jis pareiškė valią, ką nori matyti ir nuo ko nori atsiriboti.

Aš nuo pirmos Raimondo praleistos nakties Jūrininkų ligoninėje iki paskutinio atodūsio visada buvau kartu.

– Kaip jis pats reagavo, kai jis sužinojo diagnozę?

– Jis, kaip visada, reagavo labai šaltai, ramiai, aš net negalėjau įžvelgti kas vyko jo viduje.

Aš, žinoma, kaip moteris, reagavau emocionaliau, bet mes priėmėme tą tiesą su viltimi, kad gal tai nepasitvirtins, bet paskui atlikus visus tyrimus pasitvirtino.

Mes surėmėme pečius ir oriai bei optimistiškai ėjome per visą gydymo planą. Jis visada sakydavo, kad mes esame geriausia ožiaragių pora pasaulyje.

Aš nuo pirmos Raimondo praleistos nakties Jūrininkų ligoninėje iki paskutinio atodūsio visada buvau kartu.

– Vėliau jam buvo atlikta ir operacija. Kaip ji sekėsi?

– Lapkričio 23 dieną įvyko operacija. Ji sekėsi gerai, nebuvo jokių komplikacijų, jokio poreikio reabilitacijai. Jam po operacijos visiškai atsistatė kalba, o jokių kitokių motorikos sutrikimų nebuvo.

Mes buvome išleisti namo atsigauti. O jis maždaug po savaitės laiko pradėjo spręsti darbinius reikalus, nes tame daugelį metų tiesiog gyveno.

Po operacijos gyvenime turėjome tik vieną pokytį – mūsų gyvenime atsirado daugiau poilsiui laiko negu darbui.

– Ar kreipėtės pagalbos į užsienio gydytojus?

– Mes derinome viską su 5 pasaulio šalimis ir aukščiausio lygio medikais, navikus siuntėme į dvi užsienio klinikas su tikslu pasitikrinti diagnozę ir pasitikrinti gydymo metodą skiriamą Lietuvoje. Mes dirbome dieną naktį, turėjome visą komandą, kurie rūpinosi juo.

Buvo ieškoma geriausio būdo, kur važiuoti, kokį gydymą taikyti. Paskui sužinojome, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje šiai ligai yra vienodas gydymo planas, Raimondas pats apsisprendė ir nutarė, kad nėra ko blaškytis po pasaulį.

– p. Aiste, ar žinojote apie testamento pakeitimus, kad dalis turto yra perrašyta Jums?

– Aš viską sužinojau tik po visko. Raimondas buvo labai valdingas ir jo sprendimui padaryti įtaką nebuvo įmanoma, jo aplinka tai žinojo.

Tai yra Raimondo valia, kurios aš negaliu komentuoti. Jo valia tiek man, tiek Henrikui uždėjo didelę atsakomybę ir parodė didelį pasitikėjimą.

– Kada pradėjote planuoti vestuves?

– Mūsų vestuvės planuoti buvo pradėtos Raimondo iniciatyva ir tai buvo dar 2018 m. pavasarį. Jis tada pasakė man, kad: „Gana, pradedam“.

Jis buvo apsisprendęs dėl to anksčiau nei aš. Tada ir Tenerifės namų tvarkymas prasidėjo, ir Nidos namų pertvarkymas ir pasiruošimas šių metų vasaros šventei, kurią, deja, gyvenimas pakoregavo kitaip.

– Kaip atrodė vestuvės? Iškėlėte šventę?

– Buvo šventė. Mes susituokėme kovo 28 dieną.

Aistė ir Raimondas Karpavičiai

Raimondo valia atkėlėme datą į anksčiau, o jas atšventėme artimųjų ir draugų rate, kuris jam buvo priimtinas. Buvo apie 40 svečių.

Viskas buvo su bažnytiniu palaiminimu, su civilinės metrikacijos registravimu Kauno rotušėje. Tai buvo normalios vestuvės.

Kas skyrėsi nuo mūsų planų tai tik tai, kad jos vyko ne mūsų namuose Tenerifėje, o Kaune bei kad buvo atkelta data.

Bendrai tuo metu Raimondas jautėsi puikiai. Gyvenome pilnavertį gyvenimą, tik daugiau skyrėme laiko poilsiui, ėjome į koncertus, spektaklius.

Jis taip pat ir dirbo. Nors darbinius įgaliojimus vykdyti veiklą jis buvo įpareigojęs savo brolį Henriką Karpavičių, Raimondas kiekvieną dieną skambindavo jam ir rūpindavosi savo verslu, jo neapleido.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad dar pernai, sužinojusi apie ligą, verslininko buvusi žmona p. Audronė savo vyrą padavė į teismą, prašydama dalies jo turto.

P. Aistę ir p. Raimondo brolį Henriką Karpavičių teisme šiandien atstovaujanti advokate aiškino, kad šiuo metu verslininko įmonių akcijoms yra taikomi apribojimai.

„Tai įprastas teisinis procesas“, – tikino advokatė.

– p. Aiste, kaip atrodė paskutiniai Jūsų mėnesiai kartu?

– Mes juos praleidome klinikoje, todėl, kad buvo taikytas naujausias užsienio partnerių gydymas, kuris turėjo būti atliekamas stacionare. Buvo stebima teigiama dinamika, ruošiamės išvykti namo.

Visa netektis buvo labai staigi. Ji užtruko parą laiko. Dėl sepsio jam sutriko širdies veikla, pulsas ir reanimacijos medikams nepavyko jo atstatyti.

Šitam epizode galiu patvirtinti, kad onkologiją mums pavyko suvaldyti, bet sepsio pasekmės buvo žaibiškos.

Interviu pabaigoje p. Aistė pridūrė, kad kad kalbant apie tai, jog sūnus bei buvusi žmona liko be palikimo, pats vyras jai dažnai kartodavęs, jog jo sūnus Rokas turi savo verslus, kurių apimtys tikrai nėra mažos.

„Tiek Audronei buvo suteikęs visas sąlygas vystyti savo verslą. Tai jo buvusi šeima tikrai ne skurstanti, kaip teigia, ir tikrai abu vystantys savosiose temose savus verslus“, – sakė ji.

Moteris pridūrė, kad šiuo metu buvusi žmona bei sūnus „ant melo nori pastatyti savo tiesą ir tas melas yra visas prieš Raimondo valią“.

„Visas šis dalykas ir paveikslas jau buvo dėliojamas, kadangi jie (p. Audronė ir sūnus Rokas – red.) po operacijos nežinojo Raimondo stovio, būklės, sveikatos ir jei statistiškai su glioblastoma žmonės išgyvena iki penkių metų, Raimondas, kaip versle, kaip sporte, taip ir ligoje, buvo maksimalistas ir optimistas. Kartojo ir man, ir medikams, kad aš pagerinsiu statistiką ir tikrai ne penkis metus gyvensime ilgai ir laimingai“, – sakė ji.

P. Aistė delfi.lt pasakojo p. Audronę mačiusi vos dukart – kartą ligoninėje ir per laidotuves.

Delfi.lt žiniomis, p. Raimondo ligos metu ne kartą buvo įsilaužta ir į keletą vyrui priklausančių nuosavybių.

Šiandien dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, yra pareikšti atitinkami įtarimai.

Taip pat p. Raimondo sūnui R. Karpiui buvo nustatyti apribojimai artintis prie p. Raimondo, p. Aistės, verslininko brolio Henriko bei įmonės valdybos pirmininkės.

Pateikė kitą versiją

Delfi.lt bandė susisiekti su p. Audrone, bet atsakymo dėl interviu iki penktadienio vakaro nesulaukė.

Praėjusią savaitę dienraštis „Lietuvos rytas“ pasidalijo interviu, kuriame ilgametė R. Karpavčiaus draugė ir buvusi verslininko žmona Audronė Karpavičienė pasakojo apie poros gyvenimą su vyru iki jo ligos bei naują verslininko sutiktą moterį, o šiandien ir sutuoktinę, p. Aistę.

Interviu buvo teigiama, kad p. Audronė su vyru gyveno gražų gyvenimą, drauge kūrė verslą. Tiesa, oficialiai buvo išsiskyrę, nes, kaip teigė, tokį sprendimą priėmė dėl p. Raimondo teistumo, siekiant išsaugoti šeimos turto konfiskavimo.

Visgi, anot jos, viskas pasikeitė 2018-ųjų rugpjūtį, kada, kaip ji pasakojo, ko gero, R. Karpavičiaus gyvenime ir atsirado nauja moteris.

Jos teigimu, tuomet vyras laiką su vaikais ir anūkais leido Nidoje, kur, p. Audronės žiniomis, tuo metu gyveno p. Aistė.

„Grįžome iš Nidos, Raimondas sako: „Aš skrendu į Tenerifę, ne ilgiau kaip dviem savaitėms.“ Skrisk, sakau. Pagalvojau, kad yra verslo reikalų, nes „Marijampolės pieno konservai“ turi įmonę ir Tenerifėje. Lyg ir nieko neįprasto“, – dienraščiui sakė ji.

Visgi vietoje žadėtų dviejų savaičių R. Karpavičius ten užtruko du mėnesius, o vėliau, kaip tikino, p. Audronė sužinojo ir apie tai, kad R. Karpavičius ten laiką leido su p. Aiste.

Vėliau sekė vyro apsilankymai Kauno klinikose, tačiau p. Audronė su sūnumi, kaip sakė, į vyro palatą įleisti jau nebebuvo, mat buvo pateiktas notaro raštas, kuriame buvo skelbiama, kad p. Audronė ir sūnus neturi teisės nei įeiti į palatą, nei sužinoti, kaip laikosi p. Raimondas.

P. Audronės teigimu, vėliau vyras buvo operuojamas, jam galvoje buvo rasti du augliai, tačiau į klinikas užsienyje gydytis jis siųstas nebuvo, o 2019 m. rugpjūčio 9 dieną jis mirė.

Šiandien p. Audronė ir verslininko sūnus tikino likę tuščiomis, nes visas turtas ir įmonės akcijos, kurios, delfi.lt duomenimis, vertos daugiau nei 100 mln. Eur, testamentu buvo paliktos p. Aistei ir vyro broliui Henrikui Karpavičiui, su kuriuo, kaip teigė p. Audronė, jos buvęs vyras nesikalbėjo 12 metų.