„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Visi skaudūs atvejai mums primena, koks sunkiai suvaldomas, ypač vėjuotą dieną, gali būti gaisras, ir itin skaudu, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių“, – pranešime teigė urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Anot jo, urėdija, kuri atsakinga už priešgaisrinę apsaugą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, yra pasiruošusi gaisrų sezonui.

„Gaisrams žvalgyti šiais metais bus aktyviai naudojami dronai, Lietuvos miškus ima stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus“, – teigė urėdijos direktorius.

Urėdija pernai įsigijo ir 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuota gesinimo įranga.

Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrams gesinti.

Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Miško gaisrų paieškai ir sanitarinei miško apsaugai vykdyti įsigyta ir 12 dronų.

Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Be to, praėjusiais metais suremontuoti ir naudojimui parengti penki priešgaisriniai bokštai, penkiuose regioniniuose padaliniuose optimizuoti ir perkelti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos centriniai postai.

Šiemet siekiant optimizuoti miško gaisrų stebėjimo procesus, planuojama parengti vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio studiją. Joje būtų išnagrinėta šiuo metu miško gaisrams stebėti naudojama antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklė, įvertintos jos tolesnio naudojimo ir modernizavimo galimybės.

Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40 žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Gyventojai nuolat raginami nedeginti pernykštės žolės, nes ji – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus.

Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

Pernai užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.

Remiantis daugiamete statistika, daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto.

Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų, pernai išdegė apie 100 hektarų miškų.