Ministro vizija

Aplinkos ministerija buldozeriu stumia miškų reformą – ketinama įkurti vieną valstybinę įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai". Joje vietoj dabar egzistuojančių 42 ūkiskaitiniais pagrindais dirbančių miškų urėdijų ketinama suformuoti maždaug 25 padalinius, kurie neturės jokio savarankiškumo ir bus valdomi iš centrinės būstinės.

"Miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose", – taip reformos būtinumą apibūdino naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Ministerija mano kitaip

Pati Aplinkos ministerija valstybinių miškų reformą piešia šiek tiek kitaip. Ministras kalba, kad po reformos prireiks apie 200 specialistų, o ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis pripažino, kad po reformos bus atleista apie 400 darbuotojų, o minimi 200 – tai greičiausiai dabar sistemoje dirbantys.

"Čia kalbama apie valstybės įmonės centrinę administraciją, kurią, pirminiais skaičiavimais, sudarys apie 200 specialistų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra tik visiškai nauji darbuotojai. Kadangi į valstybės įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai" numatoma integruoti ir dabartinę valstybės įmonę Valstybinį miškotvarkos institutą, centrinėje administracijoje šio instituto darbuotojų pagrindu bus formuojama apie 50 specialistų miškotvarkos grupė. Kitų 150 centrinės administracijos darbuotojų funkcijos iš esmės bus panašios į dabartinės Generalinės miškų urėdijos ir dabartinių miškų urėdijų  funkcijas. Taigi čia darbą galės surasti likviduojamos Generalinės miškų urėdijos ir mažinamų miškų urėdijų dalis darbuotojų", –  N.Kupstaičio paaiškinimai gerokai prieštarauja ministro K.Navicko pasakojimams apie neskausmingą reformą.

200 naujų darbuotojų – blefas

Valstybiniame miškotvarkos institute dirba 93 darbuotojai, jis dirba ūkiskaitos pagrindais, jo pelningumas – apie 5 proc. Miškų urėdijų išlaikomoje Generalinėje miškų urėdijoje, "Sodros" duomenimis, dirba 32 valdininkai. Taigi reformuojant valstybinių miškų valdymą ministerijos klerkai nutylėjo, kad, vertinant procentais, labiausiai nukentės institutas, kurio pagrindinės funkcijos – valstybinių ir privačių miškų miškotvarka. Akivaizdu, kad šie skaičiai įrodo, kad ministro K.Navicko kalba apie 200 naujų darbuotojų – paprasčiausias blefas.

Naujos valstybinės įmonės schemoje galima įžvelgti ir dar vieną keistą ypatumą. N.Kupstaičio teigimu, centrinėje būstinėje, kuri įsikurs Kaune, dirbs 150 specialistų, kurių funkcijos bus panašios į dabar Generalinėje miškų urėdijoje dirbančių, kurių yra beveik keturis kartus mažiau.

"Centrinės administracijos funkcijos bus panašios ne vien į dabartinės Generalinės miškų urėdijos, bet ir dabartinių miškų urėdijų bendrojo administravimo funkcijas. Tai reiškia, kad centrinė administracija ne vien tik perims dalį Generalinės miškų urėdijos funkcijų, bet ir didžiąją dalį miškų urėdijų bendrųjų administracinių funkcijų. Todėl negalima lyginti Generalinės miškų urėdijos darbuotojų skaičiaus su naujosios įmonės centrinės administracijos darbuotojų skaičiumi. Lyginant su miškų urėdijų bendrųjų administracinių funkcijų darbuotojais, kurių yra apie 300, tai yra ne padidinimas, o akivaizdus sumažinimas", – sakė N.Kupstaitis. Tačiau tokie išvedžiojimai sunkiai derinasi su aplinkos ministro pažadais naujas darbo vietas kurti regionuose.

"Kiek kainuos valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka, galutinai bus aišku tik tada, kai bus apsispręsta dėl paliekamos įmonės struktūros", – N.Kupstaitis pripažįsta, kad ministerija neturi aiškių reformos ekonominių skaičiavimų.

Prognozuoja tik nuostolius

Telšių miškų urėdas Bronislavas Banys, kuris argumentų ieško pasitelkęs ekonominius skaičiavimus, teigė, kad, atleidus 400 darbuotojų, per metus būtų sutaupoma ne 9–10 mln. eurų, o perpus mažiau: "Iš šios sumos maždaug 7,5 mln. eurų sudaro darbo užmokestis ir mokesčiai. Pastarieji – net 55,18 proc., arba 5 mln. eurų per metus. Svarbiausia, kad mokesčiams lėšos gaunamos ne iš biudžeto, kaip yra biudžetinėse įstaigose, o iš komercinės veiklos. Ar tai naudinga valstybei kaip savininkei?"

B.Banys kritiškai žiūri ir į urėdijų mažinimą, neva siekiant mažinti administracinį aparatą. "Panaikiname 17 miškų urėdijų, kurių administracijoje šiandien dirba po 12 specialistų, iš kurių 4 miškų inžinieriai ir vadybininkas tiesiogiai dirba miške. Iš 25 likusių miškų urėdijų atleidžiami 4 (urėdas, personalo inspektorius, informatikas ir buhalterė) darbuotojai. Iš viso 219. Įkuriame naują padalinį su 200 darbuotojų, kurie dirbs tik administracinį darbą."

Manau, kad pati silpniausia šios reformos grandis yra girininkijos. Bus mažinamas pačių girininkijų ir darbuotojų skaičius, nes, logiškai mąstant, daugiau nebus iš kur darbuotojų atleisti, nors reformos šalininkai teigia atvirkščiai – kad girininkijos bus stiprinamos.

Aplinkos ministerijos skelbiama nauja struktūra dar nėra galutinė. B.Banys pastebi, kad joje nėra medienos gamybos ir realizacijos grandies. Vienas darbuotojas gali prižiūrėti ir realizuoti iki 10 tūkst. kub. m medienos ruošos. Valstybiniuose miškuose kasmet pagaminama ir realizuojama 3,6 mln. kub. m. Taigi tam reikės 360 darbuotojų.

"Manau, kad pati silpniausia šios reformos grandis yra girininkijos. Bus mažinamas pačių girininkijų ir darbuotojų skaičius, nes, logiškai mąstant, daugiau nebus iš kur darbuotojų atleisti, nors reformos šalininkai teigia atvirkščiai – kad girininkijos bus stiprinamos", – reformos padarinius prognozuoja miškų urėdas.

Jis pabrėžė, kad miškininkams ne tik skaudu, kad neįsiklausoma į jų pastabas, bet reformą stumia nieko su mišku neturintys asmenys: aplinkos ministras yra elektromontuotojas ir istorikas, o miškininkystę šefuojantis viceministras Martynas Norbutas – filologas semiotikas.

Dar vienas melas

Tiek K.Navickas, tiek N.Kupstaitis teigia, kad dar viena iš priežasčių, skatinančių miškų reformą, yra noras pakelti darbuotojų atlyginimus.

"Latvijos valstybinių miškų įmonės specialistų vidutinis darbo užmokestis maždaug du kartus didesnis nei Lietuvos miškų urėdijų specialistų", – N.Kupstaitis kartoja tai, ką ne kartą yra sakęs ir aplinkos ministras. Girdi, Latvijoje miškininkai uždirba net 1 900 eurų, o Lietuvoje atlyginimas – vos 900 eurų.

O tiesa tokia, kad, Generalinės miškų urėdijos duomenimis, praėjusiais metais miškų sistemoje dirbančiųjų vidutinis atlyginimas buvo 933 eurai, specialistų – 793 eurai, darbininkų – 649 eurai. O štai vidutinis girininkijos specialisto atlyginimas Latvijoje yra 872 eurai, Lietuvoje – 950 eurų.

Aplinkos ministerija, pateikdama Latvijos valstybinių miškų valdymą kaip pavyzdį – ten įsteigta viena įmonė, kokią norima sukurti ir Lietuvoje, pamiršta, kad pas kaimynus medienos ruoša atskirta nuo miškininkystės ir perduota į privačias rankas. Kita vertus, valstybiniams miškams valdyti iš Latvijos biudžeto kasmet skiriama apie 95 mln. eurų.

Viena įmonė – tai tipinis nomenklatūrinio valdymo modelis. Dėl nesugebėjimo suvaldyti visų procesų bus atsisakoma daugelio dabar miškų urėdijoms būdingų funkcijų. Palaipsniui mažės grąža valstybei.

Nuostolis – 20 milijonų eurų

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra teigia, kad reikėtų orientuotis į tris pagrindinius miškininkystės tikslus – miško išteklių vertės didinimą ateičiai, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą.

"Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14-oje, o Europoje – 10 vietoje. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc.  medienos išteklių. Švedijoje, Suomijoje miškų kirtimai perkopia 2–2,5 proc., Latvijoje ir Estijoje – artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes", – sakė A.Tebėra.

Pasak mokslininko, šiuo metu miškų urėdijų bendrosios metinės pajamos – 158 mln. eurų, visos jos praėjusiais metais dirbo pelningai. Pagal 2015 m. duomenis, Lietuvoje iš 1 ha buvo gauta 110,9 euro pelno. Šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25–30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 euro, Estijoje – 80,6 euro, Švedijoje – 87,1 euro.

"Viena įmonė – tai tipinis nomenklatūrinio valdymo modelis. Dėl nesugebėjimo suvaldyti visų procesų bus atsisakoma daugelio dabar miškų urėdijoms būdingų funkcijų. Palaipsniui mažės grąža valstybei", – įspėja miškų urėdas B.Banys.

"Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių padarinių", – neabejoja A.Tebėra.

Mokslininko skaičiavimais, patvirtinus tokį valstybinių miškų valdymo modelį, kokį siūlo Aplinkos ministerija, valstybė kasmet neteks ne mažiau kaip 20 mln. eurų pajamų.