Didesnė problema

Skaitmeninės etikos centro iniciatyva, prie kurios jau prisijungė 25 organizacijos, siekiama ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudotis asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės.

„Telefonai mokyklose – vis didesnė problema“, – sako Norbertas Motiejūnas, mokytojas, LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas.

Anot jo, vaikai mokyklose – pervargę. Per pamokas – klasės darbai, kontroliniai, o vos nuskambėjus skambučiui visi sulenda į telefonus.

„Mokinys nuo 8 iki 14 val. neturi laisvos minutės pailsėti. Jo smegenys, akys, visa motorika įtempta. Mokiniai skundžiasi: nespėjame padaryti namų darbų. Tačiau, pažiūrėję į mokinių telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 valandų. Kyla klausimas – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?“ – šypsosi N. Motiejūnas.

Pastebėta, kad dažnai naudojantys telefonus moksleiviai tampa apatiški, prastėja jų gebėjimas koncentruoti dėmesį, o tai turi įtakos akademiniams pasiekimams.

Gerosios praktikos

Neformaliajame švietime Lietuvoje jau taikomos sėkmingos iniciatyvos, padedančios ugdyti vaikų skaitmeninę etiką ir savikontrolę.

Stovyklos ir edukaciniai renginiai dažnai organizuojami be išmaniųjų įrenginių, skatinant aktyvų dalyvavimą, tarpusavio bendravimą ir dėmesingumą aplinkai.

„Tokią praktiką jau ne vienus metus taikome LINEŠA organizuojamose pajūrio vaikų vasaros stovyklose „Pasaka“ ir „Raganė“ ir ji visiškai pasiteisina“, – pasakoja N. Motiejūnas.

Atvykę į šias stovyklas mokiniai supažindinami su stovyklos taisyklėmis, kad telefonais galima naudotis labai ribotą laiką.

Stovyklautojai žino, kada ir kokioms veikloms bus reikalingi išmanieji telefonai.

Jei tądien nėra veiklų, kurioms reikia išmaniųjų įrenginių, tokių kaip, pvz., QR kodų naudojimas ar vaizdo filmų kūrimas ir pristatymas vakarinėje programoje, vaikams leidžiama naudotis išmaniaisiais tik 15–20 minučių per dieną – kad galėtų paskambinti tėvams, draugams, pasinaudoti internetu.

„Kadangi šios taisyklės – visiems vienodos, didelių problemų dėl telefonų ribojimo nekyla“, – pabrėžia N. Motiejūnas.

Pasak LINEŠA eksperto, draudimas, ypač paauglystėje, visada sukelia labai stiprų pasipriešinimą, tačiau jei tai bendras susitarimas ir vaikus ir jaunimą įveiklini, jie tikrai laikosi susitarimų.

„Būna, atvažiuoja jaunimas į trijų keturių dienų trukmės edukacijas stovykloje ir po pirmųjų dviejų dienų riboto telefonų naudojimo nusprendžia priimti iššūkį ir dvi paskutines dienas praleisti išvis be jų. Tas porą dienų jaunuoliai kuria, vaidina, eina į žygius”, – pasakoja N. Motiejūnas.

Sėkmės receptas

N. Motiejūnas nepritartų, kad mobilieji telefonai mokyklose būtų visiškai  uždrausti.

Pažiūrėję į mokinių telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 valandų. Kyla klausimas – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?

„Griežtai iš mokinių atimti įrankį, kurio ir mes, suaugusieji, kažin ar atsisakytume, tikrai nereikėtų. Tačiau mokyklose telefonų naudojimas turėtų būti ribojamas pasiekus bendrą mokyklos bendruomenės: tėvų, mokinių, mokytojų ir mokyklos administracijos – susitarimą, kaip mes naudojame išmaniuosius įrenginius, ir jo laikantis“, – siūlo jis.

Norint, kad mokiniai nesinaudotų telefonais per pertraukas, jiems reikia pasiūlyti ką nors įdomesio už telefoną, įsitikinęs LINEŠA ekspertas.

„Kas tai? Kiekvienos mokyklos bendruomenės užduotis – sugalvoti“, – sako N. Motiejūnas.

Griežtesni ribojimai

Griežto draudimo idėjos nepalaiko ir Raimantas Vaitkus, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas.

Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau yra ugdyti sąmoningumą ir savikontrolę.

„Pradinėse klasėse reikėtų taikyti griežtesnius ribojimus, o vyresniems – įtraukti susitarimus ir tikslingą naudojimą. Taip telefonas iš blaškančio elemento gali virsti pagalbiniu įrankiu. Jei sąmoningo naudojimo ugdymas nepavyksta, tik tuomet galima taikyti griežtus ribojimus ir draudimus“, – mano jis.

Vis dažniau iš neformaliojo vaikų švietimo mokytojų tenka išgirsti, kad pritraukti vaikus į būrelių veiklas tampa sudėtingiau dėl nesaikingo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių naudojimo laisvalaikiu.

Anot R. Vaitkaus, šioje situacijoje itin svarbus tėvų vaidmuo – jų gebėjimas kontroliuoti perteklinį vaiko laiką prie ekrano, kuris lems, ar mokinys rinksis aktyvią ir kūrybingą veiklą būrelyje, ar liks sėdėti namuose prie telefono ar kompiuterio.

Galima išeitis

Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas, šypsosi, kad išmaniųjų įrenginių įvairovė ir naudojimo galimybės šiandien yra tokios plačios, kad jų draudimai mokyklose gali tapti kova su vėjo malūnais.

Jo nuomone, derėtų kalbėti apie išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje kultūrą.

„Įrenginiai negali tapti trikdžiu ugdymo procesui ar visavertei mokinio komunikacijai su mokytojais, draugais“, – sako jis.

Tikslinga ugdyti kultūrą, kai telefonas ar kitas įrenginys išjungiamas, padedamas į dėžutę ir mokinio dėmesys ir pastangos skiriamos mokymuisi, bendravimui, sportui, judėjimui.

„Kita vertus, mokytojai pamokose turėtų rasti daugiau patrauklių ir įdomių galimybių panaudoti išmaniuosius įrenginius pamokų fragmentams, naudoti programėles, skirti užduočių, kurioms reikalingi įrenginiai“, – mano A. Kulbis.