G. Sarafinas: mokytojai spaudžiami ir tėvų, ir administracijos

Švietimo eksperto G. Sarafino teigimu, apie atotrūkį tarp mokiniams rašomų pažymių ir gaunamų balų žino ir aukštosios mokyklos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tačiau, pastebi jis, neatrodo, kad kas nors siektų šią problemą spręsti.

„Viskas yra žinoma jau keliolika metų – žino aukštosios mokyklos, žino ministerija, žino mokyklos, bet nieko nekeičia, nes joms taip yra patogu. Visai gerai yra matyti gerus metinius rezultatus – ir mokykloms, ir ministerijai. O kad ten paskui nukrenta kažkieno rezultatai, tai jau jo asmeninė bėda – sukis kaip išmanai stodamas į aukštąją“, – Eltai kalbėjo G. Sarafinas.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus, priežasčių, kodėl mokytojai rašo geresnius pažymius, yra įvairių, tačiau dažniausiai aukštesni balai rašomi dėl tėvų ir mokyklos administracijos daromo spaudimo. G. Sarafinas sako, kad savo mokinių pasiekimais nepatenkinti tėvai piktinasi mokyklų vadovams, o šie – sukuria spaudimą mokytojams.

„Mokyklose administracija spaudžia rašyti geresnius balus, kad mokytojas ir jo mokinių rezultatai atrodytų ne prasti ir tai įrodytų, kad pedagogas išmoko mokinius. Rašo 7, 8, 9 ir mokinių lygis yra aukštas. Tada per susirinkimus galima raminti tėvus“, – pasakojo G. Sarafinas.

Jie ateina ir iš karto pradeda šaukti – jūs neišmokote mano vaiko matematikos, chemijos ar fizikos.

„Antra spaudimo priemonė – tėvai. Jie nesupranta, kai vaikui rašomi dvejetai, trejetai, ketvertai, jie ateina ir iš karto pradeda šaukti – jūs neišmokote mano vaiko matematikos, chemijos ar fizikos. Tada mokykla nutaria, kad reikia rašyti geresnius pažymius ir rašo 2–3 balais geresnius“, – pridūrė jis.

Švietimo eksperto teigimu, kartais mokytojai geresnius pažymius rašo nepaklusniems mokiniams, kurie trukdo darbui.

„Trečia priežastis – mokytojai patys nusprendžia gudrauti, norėdami ramybės klasėje. Jeigu neklausantys mokiniai tyli, tai mokytojui yra galimybė dirbti su norinčiais tą daryti. Tai jis už ramybę rašo 6 balus. Tokiu atveju vyksta motyvavimas per pažymius, visai negalvojant, kas vėliau iš to išeis po valstybinių brandos egzaminų“, – sakė G. Sarafinas.

Anot švietimo eksperto, ugdymo įstaigų administracija ir mokytojai turėtų rasti sutarimą su tėvais, kad mokiniams bus rašomi jų žinias atitinkantys pažymiai. Tokiu atveju nei tėvai, nei mokiniai nesistebėtų skirtumais tarp pažymių ir egzaminų rezultatų.

G. Jakštas: tai, kad pažymiai ir egzamino rezultatai skiriasi, yra normalu

Švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto vertinimu, atotrūkis tarp mokykloje gaunamų pažymių ir egzaminų rezultatų yra normalus. Pasak jo, pažymiai gaunami ne tik už įgytas žinias, bet ir už pareigingumą, pavyzdžiui, atliktus namų darbus.

„Faktas, kad ne visada pažymiai koreliuoja su egzaminais, nes suprantame, kad ir pažymiai parodo ne tik žinias, bet tai yra ir tam tikrą pareigingumą, pavyzdžiui, ar padaryti namų darbai laiku, ar ne“, – Eltai komentavo ministras.

„Tikrai nebūtinai geras pažymys reiškia gerą egzamino rezultatą ir atvirkščiai. Tai yra suprantama, nes pažymiais matuojami ir kiti dalykai, kaip sakiau, ir pareigingumas, kartais ir drausmė klasėje“, – pabrėžė G. Jakštas.

Egzamino rezultatai, pasak ministro, priklauso nuo mokykloje įgytų žinių bei pasirengimo patikrinimui.

„O būtent egzaminas matuoja įgytas žinias. Kartu suprantame, kad egzaminas reikalauja ir tam tikrų kompetencijų – pasirengimo laikyti egzaminą, gebėjimo susikaupti būtent tuo metu, nestresuoti, būti laikius bandomuosius, kad tam būtų pasiruošta“, – teigė G. Jakštas.