Jau trejus metus vaikus ispanų kalbos mokanti Gabriela Lebed sako, kad stodama į ispanų filologija padarė teisingą sprendimą. Mokyklose norinčiųjų išmokti ispaniškai netrūksta. 

„Kadangi dabar mokinių susidomėjimas yra didelis ir jie noriai mokosi, tai tikrai linksma dirbti su jais, nes matosi, kad jie nori vis daugiau sužinoti ne tik tai, ką galiu jiems pasiūlyti iš vadovėlio, bet dar kažką papildomo“, – teigė ispanų kalbos mokytoja G. Lebed. 

LNK stop kadras.

Ispanų kalbos populiarumas Lietuvoje pradėjo augti nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Jei anksčiau rusų kalbos pasirinkimas tarp kitų užsienio kalbų buvo pirmaujantis, dabar vaikai ir jų tėvai noriai renkasi kitas kalbas. 

„108 mokyklų šeštokai visai nėra pasirinkę rusų kalbos, o, pavyzdžiui, Vilniuje iš beveik 8 tūkst. šeštokų, tik keturi šimtai yra pasirinkę rusų kalbą“, – duomenimis dalinosi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. 

„Prie to prisideda sprendimas mokyklose iš esmės nebeformuoti 5–6 klasių, išskyrus mažas išimtis“, – aiškino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Nuo kitų metų rudens ispanų kalbą mokyklos net galės siūlyti pasirinkti kaip pirmą užsienio kalbą. Jei tėvai to norės, mokykla galės organizuoti ispanų mokymą vaikams nuo antros klasės.

„Apie ispanų kalbą, kaip apie antrąją, tėveliai jau mūsų klausinėjo bent prieš porą metų. Manau, mes, kaip gimnazija, turime garantuoti ir mokymosi tęstinumą“, – kalbėjo direktorė Jolanta Knyvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot savivaldybės, ispanų kalbos nori mokytis vis daugiau vaikų. Prieš metus ispanų kalbos sostinėje mokėsi 200, o dabar į ispanų pamokas ateina beveik 3 tūkst. mokinių. Visoje Lietuvoje ispanų kalbos mokosi beveik 6,3 tūkst. moksleivių.

Tad ispanų kalbos specialistų poreikis vis didėja, tačiau rasti šios kalbos mokytojų tampa tikru iššūkiu. 

„Dalis mokytojų yra nepersikvalifikavę, o tiesiog kartais net ispanakalbiai, dirbantys Vilniaus mokyklose, arba kitų kalbų mokytojai, kurie įgijo šią kvalifikaciją. Tai trūkumas dar jaučiasi“, – pripažino V. Mitalas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Savivaldybė bando šią problemą spręsti. Turintiems aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją siūlo persikvalifikuoti ir tapti ispanų kalbos mokytojais. 

„Vilniuje pradėjus savo ruožtu finansuoti pasivijo ir valstybė. Ministerija kopijuoja Vilnių ir taip pat jau dabar kai kuriuos dalykus dėl persikvalifikavimo finansuoja pati“, – sakė Vilniaus vicemeras.

„Europos Sąjungos koordinuojamame projekte, kuris vadinasi „Tęsk, prisidėk, ateik ir tobulėk“, šiuo metu studijuoja 168 užsienio kalbą pasirinkę mokytojai“, – teigė J. Petkevičius.

Net trečdalis iš jų studijuoja ispanų kalbą. Jų studijos baigsis kitų metų vasarą.