Ligoninei atstovaujantys teisininkai išvados taip pat žada neginčyti, tačiau abejoja, ar žalą turėtų atlyginti apie tokią operaciją nežinojusi gydymo įstaigos administracija, o ne medikas. Pats medikas sako daręs tik cezario pjūvį, bet ne sterilizaciją.

Šiuo metu 42 metų Aušra Jankauskienė, dėl cerebrinio paralyžiaus prikaustyta prie vežimėlio, 2004-aisiais su vyru Dariumi, po Cezario pjūvio operacijos susilaukė sūnaus. Medikai patvirtino, kad būtent tuomet A. Jankauskienei buvo atliktas ir kiaušintakių atidalijimas, nes kitų chirurginių operacijų moteriai nebuvo atlikta.

„Kreipėmės į teismą dėl to, kad Lazdijų ligoninės ginekologas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. gimdymo metu be mano ir žmonos notariško sutikimo tyčia sužalojo sveikatą, t.y. atliko kiaušintakių atidalinimą, padarė taip, kad žmona nebegalėtų gimdyti“, – BNS sakė D. Jankauskas.

D. Jankauskas BNS pasakojo, kad apie tai, jog negali turėti daugiau vaikų dėl chirurginės intervencijos, sužinojo 2016-aisiais, kai po kelerius metus nepavykusių bandymų susilaukti daugiau vaikų jie kreipėsi į privačią medicinos įstaigą. Jos medikai ir nustatė kiaušintakių defektą.

Istorijos mokytojo specialybę neseniai įgijęs 39-erių vyras taip pat yra neįgalus, tačiau šeima teigia gebantis pasirūpinti.

Jankauskai įtaria, kad atlikti minėtą operaciją šiuo metu Lazdijų ligoninėje nebedirbantį akušerį ginekologą įtikino jų artimieji. D. Jankauskas patvirtina girdėjęs artimųjų pokalbius, esą neįgalius sutuoktinius „reikėtų sutvarkyti“, nes „mes nežinome, kas yra šeima ir kad atidarysime vaikų fabriką, juos sumesime ant kitų sprando“.

„Iš viso ko sprendžiant, tai yra mano ir mano žmonos artimųjų suokalbis prieš mus pačius. Mes esame veiksnūs žmonės, suprantame ką darome. Vien tai, kad mano žmona sėdi vežimėlyje, nes po gimdymo traumos jai buvo suluošintas pusiausvyros nervas, nesuteikia teisės atimti galimybę turėti tokią šeimą, kokią norime susikurti“, – sakė D. Jankauskas.

Jis sako, kad paviešinti istoriją nusprendė būdami tikri, kad A. Jankauskienė „ne pirmoji ir ne paskutinė nukenčia nuo saviveikla užsiimančių ginekologų“.

„Norime perspėti visas, kad ir po traumos į vežimėlį atsisėdusias moteris ir merginas, kad jos žiūrėtų, jog su jomis nebūtų pasielgta taip pat. Mes reikalaujame teisingumo. Kadangi tai yra tyčinis nusikaltimas, mes reikalaujame kuo griežčiausios bausmės. Nes mūsų įsitikinimu, prieš mano žmoną panaudoti metodai, kurie buvo taikomi nacistinės Vokietijos laikotarpiu“, – pasakojo vyras.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nustatyti gimdos kiaušintakių defektai buvo simetriški ir vienodi – komisijos nuomone, tai buvo „mechaninės kilmės poveikis“, kurio negalima paaiškinti įgimta patologija, juolab dėl to, jog moteris prieš tai susilaukė vaiko. Medikai konstatavo, kad kitų chirurginių pilvo operacijų be Cezario pjūvio ir 2016-aisiais atliktos diagnostinės laparoskopijos, moteriai nebuvo atlikta.

„Nustatytus kiaušintakių defektus techniškai buvo įmanoma padaryti Lazdijų ligoninėje 2004 metų sausio 26 dienos atliktos Cezario pjūvio operacijos metu po vaisiaus užgimimo. Kiaušintakių defektai (...) negalėjo būti atlikti kitokiu ginekologinės intervencijos būdu, nesusijusiu su sienos pjūviais“, – teigiama BNS turimoje teismo medicinos ekspertų išvadoje.

Sutuoktinių advokatas Modestas Sriubas BNS patvirtino, kad iš ligoninės reikalaujama atlyginti 150 tūkst. eurų neturtinės žalos. Jis sako, kad šeima, jei prireiks, pasiryžusi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad ligoninei būtų pritaikytos sankcijos, o už moters sužalojimą atsakingiems asmenims – teisinės poveikio priemonės.

„Ir šiandien sutuoktiniai patiria didelę neturtinę, moralinę žalą, nes natūraliu būdu antrą kartą pastoti ir vaiko išnešioti jau nepavyks niekada“, – pabrėžia advokatas.

Ligoninės atstovas medikų išvados neginčys

Lazdijų ligoninei atstovaujantis advokatas Arūnas Zeleckis sako, kad pats gydymo įstaigoje nebedirbantis medikas, nepaisant priešingos teismo ekspertų išvados, neigia atlikęs minėtą operaciją.

Advokatas BNS sakė, jog išvada nebus ginčijama, tačiau nesutinka, kad už mediko galbūt padarytą žalą turi būti atsakinga įstaigos administracija, nieko nežinojusi apie atliktą procedūrą.

„Jei ekspertė patvirtins teismo posėdyje tai, ką ji parašė, jei nekils abejonių, žiūrėsime, kaip į tai gydytojas sureaguos – gal jis ir prisipažins. Bet neįmanoma prognozuoti, kaip viskas klostysis. Tada, aišku, spręsime tik dėl žalos dydžio. Jei yra taip, yra taip – tuomet neturime jokios gynybos“, – pripažino jis.

Artimiausias bylos posėdis Kauno apygardos teisme vyks spalio pabaigoje.