„Priimtas Valstybės tarnybos įstatymas į gerą pusę (keičia prokurorų situaciją – BNS) tikrai ne, tik į blogą pusę, kadangi prokurorai į pirmą etapą nepakliuvo, nepateko kartu su teisėjais. Tada bus labai didelis atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio“, – pirmadienį portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė N. Grunskienė.

Anot jos, jeigu prezidentas Gitanas Nausėda patvirtins šį įstatymą, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.

Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai.

Priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Paklausta, ar dėl įstatymo vetavimo kreipėsi į G. Nausėdą, N. Grunskienė atsakė neigiamai, tačiau pridūrė dėl to ne kartą kreipusis į Seimo narius.

N. Grunskienė sakė, kad situacija yra labai prasta, nes nuo 2021–ųjų darbą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, o priimtųjų į šią poziciją skaičius siekė devynis.

Šiuo metu prokuroro darbas tapo nepatrauklus, kadangi vien šiais metais buvo atrankos į penkis etatus, tai iš trečio karto tik surinkom žmones, norinčius tapti prokurorais.

„Šiuo metu prokuroro darbas tapo nepatrauklus, kadangi vien šiais metais buvo atrankos į penkis etatus, tai iš trečio karto tik surinkom žmones, norinčius tapti prokurorais“, – kalbėjo generalinė prokurorė.

„Taip pat nėra norinčių laikyti egzamino į prokurorus. Dabar kaip tik įvyko, iš 12 norinčių laikyti egzaminą, išlaikė keturi“, – sakė ji.

Anot N. Grunskienės, prokuratūra neturi nė vieno prokuroro iki 30 metų.

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, tačiau jis negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Pertvarka taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.