Konstituciniame Teisme (KT) nagrinėjimo laukiančių kreipimųsi eilė nutįso iki rekordinio ilgio - dabar nagrinėjimo laukia 178 bylos, rašo "Lietuvos žinios".

Balandžio 12-ąją Seimo palaiminimu naujuoju KT pirmininku trejų metų kadencijai paskirtas Romualdas Kęstutis Urbaitis perėmė 175 bylų "bagažą".Pernai vienos bylos nagrinėjimo trukmė siekė 21,5 mėnesio, šiemet prognozuojamas terminas gali siekti 19 mėnesių.

KT atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės teigimu, per praėjusius metus KT gauti 159 nauji prašymai, 2009 metais jų buvo sulaukta 67, 2008-aisiais - 45.

"Naujų prašymų gausą galima sieti su ekonomikos krize ir politiniais sprendimais, priimtais stengiantis ją įveikti. Vien Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo skirtingų nuostatų konstitucingumu abejojama net 58 bylose", - tvirtino ji.

Pasak R.Sakalauskaitės, vienas išryškėjusių sistemos negalavimo simptomų - didelės kompetencijos teisininkų trūkumas KT Teisės departamente. Esą šiuo metu čia dirbantys septyni teisėjų padėjėjai ir trys specialistai negali užtikrinti KT visapusiško darbo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad šiuo metu beveik porą metų šiame teisme trunkantis prašymo nagrinėjimas neturėtų būti vertinamas kaip esminė problema.

"KT pastaruoju metu skelbia nutarimą po nutarimo, o tai reiškia, kad puikiai dirba ir teisėjams talkinanti komanda", - sakė jis. Vis dėlto S.Šedbaras pripažino, kad išaugęs kreipimųsi skaičius sukelia papildomų rūpesčių.

Nuo KT įkūrimo dvi kadencijas jam vadovavęs prof. Juozas Žilys, šiuo metu dirbantis Mykolo Romerio universitete, aiškino, kad per metus 9 teisėjų kolegija, dirbdama visu pajėgumu, gali "išspausti" vos 22 nutarimus. Tad išaugęs prašymų skaičius kelia didelį susirūpinimą.
Anot J.Žilio, kitose Europos valstybėse naudojama rašytinė bylos nagrinėjimo forma, vadinamasis rašytinis procesas. Jis galėtų pritapti ir Lietuvoje.

"Kitas būdas - bylų nagrinėjimą patikėti trims teisėjų kolegijoms. Jei jų nutarimai netenkintų kurios nors iš šalių, juos būtų galima apskųsti didžiajai devynių teisėjų kolegijai. Abu atvejai leistų sutaupyti laiko, tačiau tektų keisti Konstitucinio Teismo įstatymą", - teigė buvęs KT pirmininkas.

Trečiasis rezervas, jo nuomone, galintis pagreitinti bylų nagrinėjimą, - KT darbo organizavimo pertvarka.

"Būtų galima bylą rengiančius teisėjus atleisti nuo organizacinių posėdžių. Taip pat ieškoti galimybių sujungti keletą bylų. Iš patirties žinau, kad 80-100 lapų apimantis ir teisėjams tenkantis teksto redagavimas taip pat labai alina. Šį krūvį būtų galima mažinti racionaliau formuojant KT nutarimus", - įsitikinęs J.Žilys.