Narpliojamos EBSW vadovo pabėgimo aplinkybės

Buvęs Kauno vyriausiasis prokuroras irgi norėjo patikėti pinigus finansinei piramidei, tačiau to nepadarė, išsigandęs neigiamų pasekmių

Buvęs Kauno vyriausiasis prokuroras irgi norėjo patikėti pinigus finansinei piramidei, tačiau to nepadarė, išsigandęs neigiamų pasekmių

Policijos aplaidumas nulėmė, kad bankrutavusio koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas prieš kelerius metus sugebėjo pabėgti iš Lietuvos ir pasislėpti. Skandalingojo koncerno veiklą tirianti Seimo komisija bando išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad indėlininkams milijonus likusio skolingo EBSW vadovui G.Petrikui suėmimas buvo pakeistas namų areštu, o paskui jis pabėgo.

Nelinkęs prisiimti atsakomybės

Algio Rimo vadovaujama Seimo laikinoji komisija vakar apklausė buvusį Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą Vygintą Jukną, kuris kadaise tyrė EBSW veiklą. Dabar advokatu dirbantis buvęs prokuroras teigė, kad 1996 metų gegužės pabaigoje buvo priverstas G.Petrikui pakeisti kardomąją priemonę. Vietoje suėmimo imtasi taikyti namų areštą.

“Suėmimas negalėjo būti pratęstas, nes trūko įrodymų tai padaryti. Teismas atmestų siūlymą pratęsti tokios kardomosios priemonės taikymą G.Petrikui, todėl buvo priimtas sprendimas ją pakeisti namų areštu”, - parlamentarams aiškino V.Jukna.

Pasak jo, apie pakeistą kardomąją priemonę buvo informuotas tuometinis vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras. “Jeigu skirdamas namų areštą galėjau klysti, kiti galėjo tą mano sprendimą pakeisti. Bet nepakeitė”, - atkreipė dėmesį V.Jukna.

Tačiau jis nelinkęs prisiimti atsakomybės už tai, kad G.Petrikas 1997 metais pabėgo iš Lietuvos ir pasislėpė, kaip vėliau paaiškėjo, Jungtinėse Valstijose. “Manau, vertėtų pasiaiškinti, ar policija padarė viską, namų arešto sąlygomis saugodama G.Petriką. Jeigu jis būtų dingęs jau 1996-aisiais, vos pradėjus taikyti namų areštą, tuomet galbūt galima būtų apkaltinti mane netinkamo sprendimo priėmimu. Bet jis pabėgo tik po metų namų arešto. Galbūt dėl to bent iš dalies atsakinga policija”, - svarstė buvęs Kauno prokuroras.

Piliečiai spaudė nesuimti G.Petriko

Komisijos vadovas A.Rimas sutiko su tuo, kad policininkai kažkodėl nesugebėjo užtikrinti tinkamo G.Petriko laikymo namų arešto sąlygomis. “Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų aplaidus darbas prisidėjo prie to, kad G.Petrikas galėjo pabėgti iš Lietuvos”, - pareiškė jis.

G.Petrikas tik pernai buvo sulaikytas JAV ir dabar jis laikomas Amerikos kalėjime, nes tęsiasi teisminės procedūros, susijusios su Lietuvos prašymu išduoti skandalingojo koncerno buvusį vadovą.

V.Jukna pasakojo, kad 1997 metais buvo priverstas palikti Kauno vyriausiojo prokuroro postą, nes to pareikalavo tuomet naujuoju generaliniu prokuroru tapęs Kazys Pėdnyčia. “Jis tuomet pasidomėjo, kaip reikalai su EBSW byla. Vieną dieną pasikvietė mane ir sako - yra politinis sprendimas, kad man reikia trauktis. Priežasčių nepaaiškino”, - pasakojo V.Jukna.

Jo teigimu, žemesnieji prokurorai ne kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymais inicijuoti tyrimus, ar teisėtai iš žmonių indėlius rinko įvairios firmos, tarp jų ir EBSW valdoma Kauno holdingo kompanija, kaip ir kur tos lėšos panaudojamos. V.Jukna tikino, kad Kauno prokurorai negalėjo laiku kelti bylų indėlius rinkusioms ir negrąžinusioms firmoms, nes žmonės nerašė pareiškimų. “Priešingai - piliečiai spaudė teisėsaugą nesuimti G.Petriko, leisti jam įgyvendinti planus, leisiančius grąžinti indėlius. 1993-1994 metais indėlininkai buvo patenkinti - nešė pinigus, gavo palūkanas. Buvo masinė psichozė. Tai, matyt, ir pristabdė teisėsaugą, ji neužsiėmė prevencine veikla, nesiaiškino indėlių rinkimo teisėtumo”, - komisijos nariams kalbėjo V.Jukna.

Jis prisipažino pats pardavęs automobilį ir gautus pinigus ketinęs patikėti vienai indėlius rinkusių kompanijų, tačiau to nepadarė, tvirtindamas, kad išsigando neigiamų pasekmių.

Liudijo Šiaulių meras

EBSW veiklą tiriančiai komisijai liudijo ir 1993-1996 metais Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininku buvęs Vytautas Juškus, dabar dirbantis Šiaulių miesto meru.

Jis pasakojo, kad 1993 metais Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija domėjosi valstybinių bankų privatizavimo reikalais, taip pat ir tuo, kaip EBSW perėmė Valstybinį komercinį banką. “Mes išnagrinėjome situaciją, radome daug pažeidimų ir perdavėme Generalinei prokuratūrai visą medžiagą. Netrukus buvo pradėti procesiniai veiksmai. Tačiau ilgokai buvo renkama medžiaga bylai iškelti, mat trūko tinkamų specialistų revizijai bankuose atlikti”, - sakė V.Juškus.

Jis nemano, kad tomis sąlygomis buvo įmanoma labai operatyviai užkirsti kelią nusikalstamai EBSW veiklai, nes tam trukdė įstatymų spragos, profesionalų stoka. V.Juškus nėra tikras, kad kas nors iš aukštų tuometinių politikų būtų ypač suinteresuotas EBSW veiklos tyrimo “numarinimu”.

Skandalingojo koncerno veiklą tiriančiai komisijai Seimas yra pavedęs išaiškinti aplinkybes, sudariusias sąlygas EBSW veiklai bei padėjusias koncerno steigėjams, vadovams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės. Išvadas dėl EBSW veiklos komisija Seimui turi pateikti iki šių metų pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių