Naujoji valdžia skelbia, kad rengiasi šiltinti Vilniaus bei Varšuvos santykius, ir vėl dalija nepamatuotus pažadus. Lenkai dialogui pasiruošę, tačiau bijo, kad koją pakišti gali Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ministrai kalbėsis

Jau vasario pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius ruošiasi dvišaliui vizitui į Lenkiją, kur susitiks su šios šalies prezidentu Bronisławu Komorowskiu bei vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat jau kitą mėnesį su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sės prie derybų stalo. Kaip skelbiama, aukšti politikai ketina aptarti Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir Lietuvos lenkams aktualius klausimus.

Ar tai reiškia, kad, Prezidentės D.Grybauskaitės žodžiais, „pauzių politika“ Lietuvos ir Lenkijos santykiuose baigėsi? Į šį klausimą atsakymo dar nėra. Abiejų šalių politikos apžvalgininkai ragina palūkėti.

„Tikimės, kad šios derybos bus geros. Mano nuomone, derybos būtų geros, jeigu (nutartume), ką Lenkija gali nuveikti, pavyzdžiui, palaikydama Lietuvos pirmininkavimą ES antroje šių metų pusėje. Mums svarbi Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje sėkmė, taip pat Lietuvos nusiteikimas spręsti subrendusias problemas, kurio laukiame jau ilgiau nei dvidešimt metų“, – Lenkijos radijui vakar kalbėjo R.Sikorskis.

Tonas keičiasi

Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau kurį laiką nėra itin šilti. Lenkijos pusėn, tik sėdusi į prezidento kėdę, su atsargumu ėmė žiūrėti D.Grybauskaitė. Ji dar pernai pavasarį priekaištavo, esą kai kurie Lenkijos politikai panūdo labiau draugauti su Rusija, ir net pareiškė, kad kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauzę.

Tiesa, prabėgusių metų pabaigoje, dalydama interviu, D.Grybauskaitė toną švelnino.

„Jei naujoji Vyriausybė bandys politiniu lygmeniu šildyti neva atšalusius santykius (su Lenkija – red. past.), tikrai skatinu, jei už tai Lietuvai nereikės papildomai susimokėti“, – 2012-ųjų gruodį yra sakiusi D.Grybauskaitė.

Kaip šią savaitę pastebi lenkų laikraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jerzy Haszczyńskis, D.Grybauskaitė naujų santykių užuomazgas gali sunaikinti. Tai liudija jos ankstesni pareiškimai.

Tačiau naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kaip rodo jo teiginiai žiniasklaidoje, santykius su lenkais nusiteikęs gerinti. Kaip – jis kol kas nedetalizuoja. „Turime atlikti, ką buvę vadovai žadėjo. Turime tai atlikti nepažeisdami Konstitucijos – yra tokių galimybių. Paskaitę tautinių mažumų teisių apsaugos konvenciją, galime padaryti daugiau: vietovardžių, pavardžių rašymo klausimus įmanoma pajudinti iš vietos. Bet reikia bendro sutarimo ir supratimo“, – žurnalistams yra sakęs L.Linkevičius.

Pareiškimai be pamąstymų

Lenkijos apžvalgininkai pabrėžia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų buvimas koalicijoje – itin pozityvus žingsnis. Juolab kad energetikos ministras ir kultūros viceministras – LLRA atstovai.

Antai kultūros viceministras Edvardas Trusevičius prieš savaitę pareiškė, kad jo pirma užduotis – parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbius užrašus tankiai tautinių mažumų gyvenamose vietose, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Įsijautusį LLRA atstovo ėmėsi raminti pats premjeras A.Butkevičius. „Gal skubotas pareiškimas. Manau, tai daugiau politinis pareiškimas“, – taip LLRA atstovo kalbas komentavo premjeras ir priminė, kad reikia vadovautis Vyriausybės programa.

Užmojų daugybė

A.Butkevičiaus Vyriausybės programa skelbia, kad Lietuvos užsienio politika prarado ambicijas, turėtas iki 2008 m. „Ypač pablogėjo santykiai su Lenkija. Dėl nevykusių eksperimentų su naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu lenkų tautinė mažuma ėmė jaustis diskriminuojama“, – teigiama Vyriausybės programoje.

„Suteiksime naują postūmį santykiams su Lenkija, atkurdami ir intensyvindami dialogą strateginiais klausimais“, – tvirtinama dokumente.

Be to, aiškinama: „Mūsų valstybės, kuri yra Baltijos regiono dalis, užsienio politiką kreipsime visų pirma į aktyvius santykius su Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Vokietija, Lenkija, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonominiai interesai.“

Vyriausybė taip pat žada, kad ties dujų jungtį tarp Lietuvos bei Lenkijos ir sieks gauti ES finansavimą šiam projektui. „Dujų tiekimo diversifikavimui užtikrinti tiesime reversinę dujų jungtį su Lenkija, sujungsime Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tinklus ir taip bus sudarytos galimybės Lietuvai įgyti dujų tiekimo alternatyvą“, – teigiama A.Butkevičiaus Vyriausybės programoje.