Seimo valdyba pirmadienį patvirtino didžiausią leistiną šios tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus teigė planuojantis, kad įstaigoje būtų trys skyriai, turintys po keturias pareigybes.

„Priežiūros skyrius užsiimtų patikrinimais ir metodinių rekomendacijų bei konsultacijų teikimu, Tyrimų skyrius – tai yra skundų ir pranešimų nagrinėjimas bei Administracinis skyrius, kuris aptarnautų minėtus du skyrius. Kiekvieną skyrių sudarytų keturios pareigybės“, – sakė jis.

Anot N. Statkaus, skyrius ketinama kurti atsižvelgiant į įstaigai priskirtas funkcijas.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių užtruko kontrolierių skyrimas ir įstaigos steigimas.

Šių metų kovą žvalgybos kontrolieriumi paskirtas N. Statkus. Vėliau Seimas jį paskyrė ir įstaigos vadovu. Tai kol kas vienintelis naujos institucijos darbuotojas.

Antrojo žvalgybos kontrolieriaus kandidatūros Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kol kas nėra pateikusi, ji siūlo keisti jam ir kitiems kontrolieriams keliamus reikalavimus.

Parlamento vadovė su Liberalų sąjūdžio seniūnu Eugenijumi Gentvilu registravo siūlymus, kad kontrolieriais galėtų dirbti ir žmogaus teisių srities atstovai.

Dabartiniame įstatyme numatytas reikalavimas žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip dešimties metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.