Nuo pirmadienio Kauno apskrities viršininko kėdę užimsianti buvusi verslininkė, politikė Ona Balžekienė tiki, kad valstybinė institucija gali dirbti kaip viena komanda ir žada siekti Kaunui palankesnių Vyriausybės sprendimų.

– Kokia, Jūsų nuomone, yra apskrities viršininko administracijos misija?

– Apskritis pirmiausia vykdo valstybės politiką regioninės plėtros, švietimo, sveikatos priežiūros, kūno kultūros ir sporto, žemės naudojimo ir priežiūros, teritorijų planavimo srityse. Tai tarsi prailgintos Vyriausybės rankos regione.

Viena svarbiausių apskrities misijų funkcijų – mažinti ekonominę ir socialinę atskirtį Lietuvos regionuose. Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną būtų labai nemažas žingsnis sprendžiant šią problemą.

Manau, kiekviena institucija, jei yra iniciatyvi, visada turi galimybių įvesti naujovių. Apskrities vadovas netgi gali siūlyti ministrų kabinetui, ką galima padaryti geriau. Viskas priklauso nuo apskrities viršininko administracijos kolektyvo.

– Ar negąsdina kamuolys problemų, susijusių su žemės grąžinimu, naujų sklypų formavimu?

– Žemės pėda lietuviui visada buvo labai svarbi, sakoma, kad esame kilę nuo žagrės. Kaune ypač sudėtinga susigrąžinti žemę. Lyginant su visa Lietuva, Kaunas nėra pačioje blogiausioje padėtyje. Mano žiniomis, Kaune žemė yra grąžinta apie 60 proc. asmenų, dar maždaug 2000 asmenų laukia eilėje. Viena pagrindinių kliūčių – nėra detaliųjų planų.

– Kokias dar regite didžiausias spragas Kauno apskrityje?

– Perimant apskritį norėtųsi, kad būtų patvirtintas bendrasis planas, kad būtų išspręsti laisvosios ekonominės zonos žemės klausimai, kad būtų patvirtinta europinė vėžė prie Kauno. Tai turėtų ypač didelės įtakos apskrities ekonomikos vystymuisi.

Tačiau gal yra blogo, kuris išeis į gera. Ankstesnės Vyriausybės valdymo laikotarpiu dėl geležinkelio vėžės krypčių buvo suremtos ietys, sprendimai buvo ne Kauno naudai. Dabar, manau, atsiranda reali galimybė patvirtinti, kad europinė vėžė eitų ties Kauno dešiniuoju apvažiavimu.

Viešasis logistikos centras taip pat turėtų būti kuriamas ne kur kitur – Karmėlavoje.

– Kokios įtakos jūsų darbui turės apskričių reforma?

– Be visų kitų darbų, mums teks mažinti apskričių nuo dešimties iki keturių. Ministras pirmininkas naujuosius apskričių viršininkus pavadino likvidatorių komanda, o aš galvoju, kad esame kamikadzės. Turėsime vykdyti reformą, kurios metu patys save sunaikinsime, iš dešimties liks tik keturi. Visų apskričių kolektyvams bus nelengva, gal ir pačiai teks išeiti.

Nepaisant to, manau, kad reikia mažinti apskričių. Šiuo metu valstybės politika turi būti taupymo. Nedarant valstybės valdymo reformų, sunkoka būtų pradėti gyventi geriau. Valdymo išlaidos yra per didelė našta, neatlikus valdymo reformos, bus labai sunku grįžti prie mokesčių mažinimo.

Apskričių reforma greičiausiai vyks ne vien apskrityse, bet ir miestų bei rajonų savivaldybėse, nes kai kurie apskrities ir savivaldybės klausimai dubliuojasi. Ne tik bus taupomos išlaidos valdymui, bet ir darbas bus efektyvesnis.

– Ne kartą esate viešai kalbėjusi, kad milijonus litų būtų galima sutaupyti, pavyzdžiui, jei valdžios įstaigose vietoje "Microsoft Office" programų būtų naudojama nemokama, atviro kodo programinė įranga "Open Office". Gal šio taupymo metodo imsitės vadovaudama naujojoje darbovietėje?

– Pirmiausia išsiaiškinsiu su specialistais, ar tai yra įmanoma. Ko gero, vien Kauno apskrities viršininko administracijoje to padaryti nepavyktų, reiktų tai spręsti visos Lietuvos mastu. Tačiau dabar atsiras didesnė galimybė siūlyti kompiuterinių programų pakeitimą, reikės bendradarbiauti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Vyriausybės.

– Vadovavimą apskričiai perimate ypač sunkiu laikotarpiu. Ar lengvai priėmėte pasiūlymą tapti apskrities viršininke?

– Blogas kareivis, kuris nenori būti generolu. Natūralu, kad, atėjus į politiką, karjera atveda į tokius postus. Apsispręsti reikėjo per vieną naktį. Šeima labai palaikė, tai išsklaidė abejones.

Turiu privataus verslo, miesto tarybos darbo patirties. Mane labai stebina, kad Darbo kodeksas gyvena savo gyvenimą, o valdininkų darbą reglamentuojantis įstatymas – savo. Valstybės tarnautojai tarsi priklauso kitai genčiai. Jei valdininkui pridėjai kruopelę darbo, tada pagal tą kategoriją privalai pridėti kažkokį koeficientą, atlyginimo priedą, antraip jis gali atsisakyti užduoties. Versle tokių aguonos grūdo svarstyklių nebuvo. Manau, kad valdininkų įstatymo liberalizavimas būtų labai į naudą.

– Imdamasi naujųjų pareigų neapsieisite be praradimų?

– Teko atsisakyti tarybos nario mandato, narystę bendrovės "Audimas" valdyboje suspenduosiu. Politikoje kitaip nebūna. Jei neši du lagaminus ir nori paimti trečią, nori nenori, reikia kažką padėti.

O.Balžekienės biografija

Gimė 1945 m. Kelmėje, augo 11 vaikų šeimoje.

1972 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinierės technologės specialybę.

Dar studijuodama pradėjo dirbti bendrovėje "Audimas", o 1989–2006 m. šiai bendrovei vadovavo. Ji yra "Audimo" akcininkė, valdybos narė.

2003 m. tapo "Metų vadybininke, 2004 m. – "Verslo šlovės galerijos laureate".

Už nuopelnus verslui yra apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

2005 m. baigė ryšių su visuomene studijas Lietuvos žurnalistikos centre, studijavo Psichologijos akademijoje.

Nuo 2006 m. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narė.

2007 m. tapo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare.