„Visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad matomumas jų būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti „kabinetinių“ darbuotojų skaičių, jų vykdomas funkcijas, ir galėtume iš kabinetų daugiau išvesti pareigūnų į gatves“, - interviu BNS sakė praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas pradėjęs eiti T. Žilinskas.

Anksčiau tvirtinęs, jog nedalyvaus artėjančiuose Seimo rinkimuose, T. Žilinskas sakė, kad tai – „svarstytinas variantas“, tačiau mąstyti apie tai dar per anksti.

- Tai pirmas jūsų politinis postas. Ar tai reiškia, kad sukate į politiką? Dalyvausite Seimo rinkimuose?

- Kol kas aš pasakyčiau taip, kad dar per anksti šiek tiek kalbėti. Negaliu pasakyti griežtai nei ne, nei taip. Visų pirma, mane pakvietė vadovai ir parodė pasitikėjimą manimi, kaip profesionalu, kaip dirbančiu šioje sistemoje, ir, kaip minėjau, man yra suformuluotos profesionalios užduotys. Laikas parodys, bet variantas svarstytinas.

- Jeigu dalyvautumėte, tai kaip savarankiškas kandidatas, ar galvojate apie bendradarbiavimą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija?

- Esu nepartinis ministras (...) ir norėčiau kol kas išlikti nepartiniu.

- Kalbant apie jūsų paskyrimo aplinkybes, kokiais argumentais „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas įkalbėjo jus būti ministru likus pusei metų iki rinkimų?

- Partijos pirmininkas mane tiesiog pažįsta kaip ekspertą ir viešojo saugumo srities specialistą ir būtent aš manau, kad mano stiprioji savybė ta, kad esu savo srities specialistas. Kitas dalykas – buvo ieškoma nepartinio kandidato, taigi atitikau pagrindinius reikalavimus ir, matyt, todėl mano kandidatūra ir buvo pateikta.

- O kodėl jūs pats sutikote? Juk žingsnis į politinį postą, ypač pirmąjį, turėtų būti apgalvotas, pasvertas. Tai kokie buvo tie R. Pakso ir jūsų argumentai, jus paskatinę užimti tą politinį postą?

- Na, aš nevengiu iššūkių ir atsakomybės, juolab, dirbu viešojo saugumo srityje daugiau nei 20 metų, matau, ką reikėtų spręsti, ir, manau, kad galėčiau toje srityje pasiekti gerų rezultatų. Tai yra labiau iššūkis sau, noras padaryti kažką tikrai gero, matomo, apčiuopiamo, mūsų gyventojams ir kartu mūsų valstybei. Tikrai tas noras išmėginti, pasiekti ir realizuoti savo idėjas.

- „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Paksas BNS neatskleidė, iš kur jus pažįsta. Galbūt jūs galėtumėte?

- Neturiu, ką slėpti, iš tiesų su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku susipažinome spręsdami darbinius klausimus ir svarstydami Vidaus tarnybos statutą. Kai reikėjo ieškoti plataus politinio pritarimo šiam įstatymui, buvo šis klausimas iškeltas ir valdančiosios koalicijos taryboje, teko man rinkti medžiagą, teko kalbėti ne su vienu politiku, tada mes susipažinome ir su partijos pirmininku.

- Kalbant apie idėjas, jūs minėjote praėjusią savaitę, kad kiekvienoje Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoje srityje išskirsite po vieną iššūkį, kurį mėginsite įgyvendinti. Tai ar jau turite juos?

- Na, kaip minėjau, apie konkrečius darbus dar nenorėčiau kalbėti, nes noriu dar aptarti su savo komanda, kurią suformuosiu. Laikausi principo, kad vienas lauke – ne karys ir vienas nieko nepadarysi, o komandinis darbas padeda pasiekti konkrečių rezultatų. Bet tam tikros kryptys yra pakankamai aiškios. Visų pirma, tolesnis, nuoseklus Vyriausybės programos vykdymas. Tai, ko dar nepasisekė pasiekti, yra Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų integravimo į Bendrąjį pagalbos centrą. Tikrai tikiuosi su taipogi neseniai paskirtu sveikatos apsaugos ministru rasti bendrą sprendimą. Kitas dalykas, iš tiesų žadu toliau tęsti visas pertvarkas policijoje, tik, kaip minėjau, jos neturi būti skubotos, jos turi būti aptartos su visais: tiek su pareigūnų bendruomene, tiek su socialiniais partneriais. Neišspręstų klausimų turi būti kuo mažiau.

Taip pat visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad matomumas jų būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti „kabinetinių“ darbuotojų skaičių, jų vykdomas funkcijas, ir galėtume iš kabinetų daugiau išvesti pareigūnų į gatves.

Kitos sritys. (...) Vidaus reikalų ministras kartu yra ir sporto ministras Lietuvoje, tai tikrai nemažai susilaukiau klausimų apie galimas pertvarkas šioje srityje. Šiuo metu rengiamas Sporto įstatymo projektas ir kyla daug klausimų dėl sporto finansavimo. Tikrai žadu artimiausiu metu pasigilinti į šią sritį ir tai bus, matyt, viena iš krypčių, kur tikiuosi pasiekti permainų ir lūžių.

Kaip jau minėjau, ir premjeras viešojoje erdvėje pasisakė, ir susitikime su Pramonininkų konfederacija buvo iškeltas klausimas dėl regioninės politikos. Aš pasisakau už Europos Sąjungos skiriamų lėšų skaidrų skirstymą, tikrai žadu nepasiduoti partijų spaudimui, kad reikia tas lėšas skirti į vieną ar kitą regioną.

Ir, aišku, norėtųsi lūžį pasiekti Valstybės tarnybos srityje, nes, kiek žinau, Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija kol kas įstrigo Seime. Tiesiog tikiuosi kalbėti ir su Seimo nariais, ir su atitinkamais komitetais, kad mes bent jau nusistatytumėme kryptis ir darbas judėtų į priekį. Jeigu valstybėje mes dabar kalbame apie socialinio modelio paketą, tai aš manau, kad valstybės tarnyboje taip pat reikia permainų. Reikia daryti priėmimą į valstybės tarnybą paprastesnį, kad greičiau galėtumėme reikiamą specialistą priimti į darbą, ugdyti jo kompetencijas, taipogi ir vadovų.

- Šiandien daug kalbama apie viešąjį saugumą, tiek turint omenyje hibridinio karo grėsmes, tiek terorizmo grėsmės kontekstą, nors jo grėsmės lygis Lietuvoje nebuvo pakeltas po Briuselio išpuolių. Gal galėtumėte konkrečiau detalizuoti viešojo saugumo problematiką, kokią jūs ją įžvelgiate?

- Iššūkių yra iš tiesų nemažai ir tai yra gyvas, nuolat kintantis dalykas. Teroro ta pati grėsmė mūsų valstybėje, ji nėra aukšta, bet aš manau, kad reikia skirti pakankamai dėmesio ir visada būti pasiruošus. (...) Čia aš matau tikrai glaudų bendradarbiavimą su žvalgybos ir kontržvalgybos padaliniais. Taip pat visai neseniai buvo pasirašytas vidaus reikalų ministro įsakymas dėl vidaus reikalų sistemos įstaigų tarpusavio sąveikos, tai yra, tarp statutinių tarnybų, kad veiksmai būtų koordinuojami ir bent tarp mūsų tarnybų nebūtų sumaišties.

Taip pat, kaip minėjau, dėl Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų valdymo. Manau, kad tikrai nėra normali situacija, kai įstatymas veikia 10 metų ir tas dalykas yra nesutvarkytas.

Kitas mane neraminantis dalykas, tai yra savalaikė gaisrų prevencija, ypač gyvenamųjų būstų srityje. Turėtume žymiai daugiau pastangų įdėti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turėtų skirti didesnį dėmesį būtent priešgaisrinei saugai gyvenamosiose patalpose.

- Po to, kai įvyko teroro išpuoliai Paryžiuje, policininkams buvo išdalinti „Kalašnikov“ automatai. Buvo ne vienas atvejis, kai policijos pareigūnai netinkamai elgėsi su išduotu ginklu. Ar tai nerodo sisteminių problemų, ar pareigūnai Lietuvoje moka elgtis su ginklu?

- Sisteminių – ne, aš tai traktuočiau kaip pavienius atvejus. Bet nesvarbu, ar policijos pareigūnai su automatais patruliuoja gatvėse, ar be automatų, svarbiausia – kad mūsų pareigūnai žinotų, ką daryti ir kaip elgtis atitinkamoje situacijoje. Aptarsiu su mūsų vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų vadovais, kad skirtų atitinkamą dėmesį instruktavimui, žinioms, o ne tam, kad išdavus ginklą mes neva jausimės saugiau.

- Kokioje stadijoje šiuo metu yra policijos reforma, kada ji bus baigta ir ar esate patenkintas jos eiga?

- Atsiprašau, dabar negalėčiau tikrai labai smulkiai atsakyti, nes dirbdamas ankstesnėje pareigybėje turbūt gaudavau ne visą informaciją. Reikia užbaigti vykdomą reformą dėl pajėgų valdymo policijoje. (...) Kitas dalykas, ką žadu aptarti su policijos generaliniu komisaru, – kai kurių komisariatų uždarymas. Girdėjau vieną atvejį, kad gyventojas, skambinantis dėl to, kad kažkas vyksta Širvintose ar Širvintų rajone, prisiskambina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui. Sieksiu sužinoti visą realią situaciją. Dirbdamas ankstesnėse pareigose, taip pat sulaukiau nemažai nusiskundimų iš profesinių sąjungų, kad neva eiliniams pareigūnams norima pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai iš tiesų noriu gauti daugiau informacijos, todėl kol kas nesiryžtu vertinti, ar tai yra blogai, ar gerai. Taip kad, manau, artimiausiu metu gavus daugiau informacijos, bus matyti, kiek mes toliau galime stumtis į priekį.

- Kalbant apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos reformą, artėja jos baigiamoji stadija – gegužės 1 dieną kelios VSAT pavaldžios įstaigos bus reorganizuojamos, taps tarnybos struktūriniais padaliniais. Kitais metais taip turėtų nutikti su likusiomis pavaldžiomis įstaigomis. Ar jūs palaikote šią reformą? Kai kurių politikų ir valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė ragino pristabdyti šias pertvarkas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali pritrūkti pasieniečių pajėgumų susidūrus su migracijos iššūkiais?

- Dabar vykstančios pertvarkos labai neįtakos VSAT darbo, nes mintis ir idėja yra pereiti prie vieno juridinio asmens statuso, kad būtų kuo mažiau tų juridinių asmenų. Tai susiję su valdymo ir administravimo dalimi. Praktinės, taktinės dalies tai neapima. Patikinu, kad bus padaryta viskas, kad būtų užtikrintas tiek mūsų išorės sienų, tiek Europos Sąjungos vidinių sienų saugumas.

- Jau prieš kurį laiką įsigaliojo ES ir Turkijos sutartis dėl migrantų iš Graikijos grąžinimo į Turkiją. Paskutiniai duomenys rodo, kad migrantų srautas iš Graikijos į Turkiją iš tikrųjų sustojo iki kelių dešimčių migrantų per dieną, lyginant su šimtais ir tūkstančiais, kurie buvo anksčiau. Ar tai reiškia, kad sprendimai valdant migracijos krizę Europoje pasiteisino?

- Dar sunku kalbėti, per trumpas laikotarpis, kai galioja ES ir Turkijos readmisijos sutartis. Reikėtų, matyt, šiek tiek laiko įvertinti... Aš tikrai džiaugčiausi, jeigu iš tikrųjų pavyko suvaldyti migracijos srautus, bet matome, kad gali atsiverti kiti alternatyvūs keliai per Juodąją jūrą, Ukrainą į Lenkiją arba per Rusiją į Baltijos ir Skandinavijos šalis. Viskam turime būti pasiruošę, o laikas parodys, ar tikrai suvaldėme tuos srautus, ar ne. Naujausią informaciją gausiu šį trečiadienį, kai vyksiu į ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimą.

- Ar Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos informacinių sistemų suderinimas yra baigtas? Kada visiškai neliks Greitosios medicinos pagalbos dispečerinių ir jos dispečeriai pereis į Bendrąjį pagalbos centrą?

- Dabar, aišku, sunku pasakyti, tas jau turėjo būti padaryta, nes toks yra Vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų patvirtintas priemonių planas. Tenka apgailestauti, kad Sveikatos apsaugos ministerija padarė ne visus namų darbus, tad, kaip minėjau, ruošiuosi artimiausiu metu su sveikatos apsaugos ministru visą šią situaciją aptarti.

- Ar jūs matote galimybę greitai visa tai išspręsti?

- Aš tikrai manau, kad per šią kadenciją mes galime suspėti.

- Ne viena pareigūnų profesinė sąjunga gyrė pasitraukiantį S. Skvernelį ir kritikavo jus už neveiklumą. Premjeras Algirdas Butkevičius jau spėjo pareikšti, kad šios profsąjungos politikuoja, o ką manote jūs? Ar pavyks su profsąjungomis susikalbėti?

- Profsąjungų lūkesčiai yra gerai, bet kviečiu nestovėti šalia ir nežiūrėti, kada naujasis vidaus reikalų ministras suklups. Artimiausiu metu pakviesiu socialinius partnerius susitikti, prisistatysiu ir aptarsime darbus, kuriuos galėtumėme nuveikti mūsų pareigūnų bendruomenei.

- Kai kurios profsąjungos kritikavo, kad būtent jūsų stalčiuje ilgus metus gulėjo Vidaus reikalų tarnybos statutas, užtikrinantis geresnis sąlygas statutiniams pareigūnams.

- Tikrai noriu pataisyti ir pasakyti visuomenei, kad statuto projektas mano stalčiuje negulėjo. Norėčiau pabrėžti, kad būtent mano ir tuometinio mano kolektyvo dėka 2011-2012 metais tuometiniai ministrai įtikinti, jog reikia keisti statutą, jog jis yra moraliai pasenęs ir reikia proveržio šioje srityje. Kad būtų greičiau, Seimui pasiūlėme sudaryti darbo grupę ir ji buvo sudaryta, jai vadovavo Seimo narys Stasys Šedbaras. Mes aktyviai dalyvavome darbo grupėje, teikėme savo pasiūlymus, rašėme atitinkamas statuto dalis ir vėliau įdėjome milžiniškas pastangas dėstydami politikams, kodėl jis reikalingas ir kurios dalys yra labiausiai reikalingos, kad reikalinga atskira darbo užmokesčio sistema, motyvacinė sistema. Džiaugiuosi, kad jis buvo priimtas ir jau visiškai neseniai užbaigtas visų poįstatyminių teisės aktų parengimo ir pasirašymo procesas. Dabar belieka įgyvendinti.

- Ar galite paaiškinti, kodėl statuto priėmimas užstrigo? Parengtas jis buvo jau prieš kelerius metus, o priimtas tik pernai.

- Tai buvo labai sudėtingas ir kompleksinis klausimas, aišku, jo parengimas šiek tiek užtruko, o po to labiausiai strigo finansinės dalies įgyvendinimas. Turėjome rasti kompromisą, kiek valstybė gali skirti lėšų statutui įgyvendinti.

- Buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis akivaizdžiai demonstravo nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu Kęstučiu Jucevičiumi, nors vidiniai patikrinimai ir neįrodė jo nepatikimumo. Ar jūs pats pasitikite FNTT vadovu?

- Nežinau, kokios priežastys buvo ankstesnio ministro ir FNTT vadovo nesutarimų, todėl šito nevertinsiu niekaip ir nekomentuosiu. Šiandien galiu pasakyti, kad nematau jokių problemų dirbti su FNTT vadovu.