Pirkėjų vaistinėse visada yra – kasdien Lietuvoje nuperkama beveik 200 tūkst. preparatų pakuočių. Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo alternatyvų, kur ir kaip dar būtų galima įsigyti medikamentų.

Siūlo leisti nereceptiniais vaistais prekiauti ne vien vaistinėse, o, pavyzdžiui, ir degalinėse. Receptinius vaistus parduoti internetu, kai turimas elektroninis receptas. Vaistines leisti steigti ne tik ligoninėms, bet ir kitoms gydymo įstaigoms. Tai esą būtų dienos stacionarai, kurių pacientams nereikėtų bėgioti reikiamo preparato po vaistines kitame aukšte ar kitoje gatvės pusėje.

„Šitos priemonės jos yra įtrauktos į Vyriausybės priemonių planą ir, na, siekiant atidaryti kuo daugiau kanalų vaistų pardavimui su tikslu mažinti vaistų kainas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Vaistinių Lietuvoj prieinamumas yra vienas geriausių Europos Sąjungoje – 100 tūkst. gyventojų tenka 45 vaistinės, o dar yra 700 ambulatorijų, kurios taip pat gali kaimų gyventojai įsigyti vaistų.

Vaistinės sako negavusios jokių priekaištų, kad Lietuvoje būtų per mažai vietų medikamentams nupirkti ar kad gydymo įstaigose esančios privačios vaistinės prekiautų ne tuo, ko reikia tų įstaigų pacientams.

„Vaistinių Lietuvoj prieinamumas yra vienas geriausių Europos Sąjungoje – 100 tūkst. gyventojų tenka 45 vaistinės, o dar yra 700 ambulatorijų, kurios taip pat gali kaimų gyventojai įsigyti vaistų. Tai, vadinasi, šios problemos taip pat nėra. Ir, svarbiausias dalykas, tai iš tikrųjų žmonių sveikata. Ir vaistas, nors ir ne receptinis, vis dėlto ir ne saldainis. Pavyzdžiui, Švedijoj vaistams iškeliavus iš vaistinių, net 40 proc. padidėjo apsinuodijimas vaistais“, – nuogąstavo Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Kad vaistai, atsiradus jų degalinėse, atpigtų, abejoja ne tik vaistininkai.

„Jeigu mes išsivaizduojame, kad vaistai yra brangūs dėl to, kad prekybininkai užsideda antkainį, tai mes turim – sėsk 2, į pirmą klasę vėl mokytis ekonomikos, nes vaistas kainuoja jau nuo pat pradžios, nuo jo sukūrimo, nuo jo pagaminimo, ir būtent tų gamintojų dalis yra pati didžiausia. Ir, jeigu galvoja, kad  valstybinė vaistinė užsidės mažą antkainį ir atpigs, tai čia yra kvailas lūkestis, dėl to, kad vien tik gamintojai jiem neparduos pigiai, nes jie nedaug pirks“, – sakė ekonomistė Rūta Vainienė.

Ministerija yra užsiminusi ir apie dar vieną galimą naujovę – pareigą vaistinėms parduoti ne mažiau kaip pusę pigiausių kompensuojamų vaistų.

„Tai yra visiškas absurdas. Tai reiškia, kad kas antram pacientui vaistinėje bus negalima įsigyti to, ko jis pageidauja, o reikės įsigyti tą vaistą, kurį jam parinko valdžia. Tai vaistininkų bendruomenė neįsivaizduoja, kaip reikės identifikuoti, kokiam žmogui išduoti vaistą jo pageidaujamą, o kokiam valdžios parinktą. Ar pagal išvaizdą, ar pagal amžių ar tiesiog principu kas pirmesnis“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.

„Tokios prievolės galioja kai kuriose šalyse, na, kad vaistinės yra įpareigojamos, skatinamos parduoti pigiausius vaistus, ir tikslas yra, na, vėl didinti konkurenciją, kad vaistų gamintojai norėtų būti pigiausi, tada jie gautų tam tikrą dalį rinkos“, – pasakojo sveikatos apsaugos viceministrė.

„Sprendimą tai priima tas, kuris perka. Dėl to uždėti atsakomybę tam, kuris parduoda, kad jis parduotų pigiausius, tai jis tik vienu būdu gali – jis tada turi neturėti tų brangių vaistų, neturėti jų visai, pasakyti neturime, išpardavėme, meluoti ar kažkaip. Bet ar tai yra gerai pacientui?“ – klausė R. Vainienė.

Neprieštaraujama tik vieno iš ministerijos siūlymų – leisti receptinių vaistų pirkti internetu. Bet esą, kol prastai veikia visa elektroninė sveikatos sistema, jis neįgyvendinamas.