„Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi suteikti papildomus pajėgumų NATO pastangoms, mes tam skirsime savo laivus (...), sraigtasparnius, specialų bendradarbiavimo padalinį“, – sakė G. Nausėda.

Taip prezidentas antradienį kalbėjo Helsinkyje, kur rengiamas Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikimas, skirtas aptarti regiono saugumo klausimus.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad sustiprintos pajėgos Baltijos jūroje reikalingos vasarį Lietuvai planuojant atsijungti nuo postsovietinio BRELL elektros tinklo ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais.

„Papildomas budrumas ateinančius šešis–devynis mėnesius yra reikalingas, kadangi išlieka aukšta tam tikrų nedraugiškų šalių motyvacija destabilizuoti elektros tiekimą nukertant, sugadinant povandeninius kabelius Baltijos jūroje“, – teigė šalies vadovas.

Pasak prezidento, NATO misija truks 90 dienų.

„Pačios NATO misijos esmė yra stebėti, o reaguoti – jau nacionalinių pajėgumų misija“, – sakė G. Nausėda.

Jis ragino tęsti sankcijų politiką vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui, kurio tik maža dalis šiuo metu sankcionuojama.

„Į sankcijas esame įtraukę 79 laivus, tačiau tai yra tik 79 iš 600. Remiantis kai kuriais skaičiavimas, eksploatuojama tūkstantis „šešėlinių“ laivų. Tai rodo, kad mūsų sankcijos nėra pakankamai efektyvios ir turime stiprinti pastangas atsispirti spaudimui iš Rusijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, trys povandeninės infrastruktūros pažeidimai per pastaruosius kelis mėnesius rodo, kad tai buvo ne nelaimingi atsitikimai, o „priešiškų šalių tyčiniai veiksmai“.

Suomijos prezidentas Alexander'is Stubbas (Aleksandras Stubas) praėjusią savaitę sakė, kad daugiausia dėmesio viršūnių susitikimo Helsinkyje metu bus skiriama NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimui ir atsakui į Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę.

Vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ sudaro laivai, gabenantys Rusijos naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą taikomas embargas. Dažnai šie seni laivai, kurių nuosavybė yra neaiški, eksploatuojami be tinkamo draudimo.

Gruodžio pabaigoje, įtariama, dėl sabotažo išėjo iš rikiuotės Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Gruodį NATO paskelbė, kad po povandeninių kabelių pažeidimų stiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje. Suomijos žiniasklaidos žiniomis, Aljansas dislokuos iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai saugoti.