„Esame pasiryžę grįžti prie derybinių pozicijų ir spręsti kylančius iššūkius bei tartis dėl kompromisinių variantų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Taip profsąjunga atsakė į anksčiau šią savaitę Gintauto Jakšto išsiųstą kvietimą susitikti.

Vis tik profsąjunga pabrėžia, kad „ŠMSM pateikti pasiūlymai esminiais klausimais yra nepriimtini“.

„Atsiųstame rašte teigiama, kad dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, darbo krūvio sandara ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, įgyvendinti ta apimtimi, kurią nurodo LŠDPS, deramasi nebus“, – teigia profsąjunga.

Organizacija teigia, kad jau anksčiau, „atsižvelgdama į sudėtingą situaciją ir valstybės galimybes“, buvo pateikusi kompromisinį pasiūlymą, kurio atlyginimai mokytojams kitąmet būtų didinami du kartus po 15 procentų. Tam ministerija nepritarė.

„ŠMSM pozicija nėra derybinė, yra ne siekiama rasti abiem pusėm tinkamus sprendimus, o konstatuojama, kad nebus svarstomi kompromisai, ir vienašališkai primetama kita pozicija. Tai nepanašu nei į derybas streiko metu, nei į derinimą, kurį garantuotų vykdoma Šakos kolektyvinė sutartis“, – nurodoma pranešime.

Neradusi sutarimo su ministerija, profsąjunga rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė. Jį atnaujinti planuojama kitą savaitę.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

ŠMSM teigia, kad daugiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.