Vien per šiuos metus neatsargiai žemės darbus atlikusios įmonės už pažeistus dujotiekius susimokėjo per 30 000 eurų baudų. Lietuvos skirstomuosius dujotiekius prižiūrinčios bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovų teigimu, šių įvykių buvo galima išvengti, jei tik darbų vykdytojai būtų laikęsi visų saugos reikalavimų, kurie galioja dujotiekių apsaugos zonose.

Kaip teigia bendrovės „Lietuvos dujos“ Dujų tinklo tarnybos vadovas Dalius Svetulevičius, atšilus orams ir prasidėjus statybų bei žemės kasimo darbymečiui, dujininkai jau net kelis kartus skubėjo šalinti dujotiekių pažeidimų.

„Dėl saugos reikalavimų nesilaikymo, pažeidus dujotiekius, įvyksta dujų nuotėkiai, kurie kelia rimtą pavojų aplinkiniams. Be to, toks neatsargumas rangos bendrovėms gali kainuoti tūkstančius. Per šiuos metus tokių pažeidimų įvyko vos keletas. Tačiau vidutiniškai vienas pažeidimas neatsargiai darbus atlikusiai įmonei kainavo apie 16 500 eurų. Tokių baudų buvo galima lengvai išvengti, jei vykdytojai būtų laikęsi dujotiekių apsaugos zonose galiojančių saugumo reikalavimų“, – teigia D. Svetulevičius.

Per 2014 metus skirstomieji dujotiekiai dėl saugos reikalavimų nesilaikymo buvo pažeisti net 59 kartus. D. Svetulevičiaus teigimu, paskaičiuota, kad vien praėjusiais metais įvykusių dujotiekių pažeidimų metu prarasto dujų kiekio būtų užtekę vidutiniškai 21 individualaus namo apšildymui gamtinėmis dujomis visus metus.

Šių metų balandžio pradžioje Vilniuje neatsargiai atliekant žemės kasimo darbus buvo pažeistas dujotiekis, kuriuo tiekiamos dujos Gariūnų turgavietei. Įvykio metu į aplinką pateko nemažas kiekis dujų, o dėl dujotiekio remonto visai Gariūnų turgavietei kelioms valandoms buvo sustabdytas dujų tiekimas. Žemės kasimo darbus atlikusi bendrovė tai darė be leidimo. Kovo pabaigoje vienoje Alytaus sankryžoje privačiai bendrovei atliekant kelio remonto darbus taip pat buvo pažeistas skirstomasis dujotiekis. Rangos įmonės darbuotojai nesilaikė būtino reikalavimo atliekant kasimo darbus į vietą pasikviesti bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovą. Laimei, dėl pastarųjų įvykių žmonės nenukentėjo.

„Patys siekiame ir kitus skatiname kasdienę veiklą vykdyti, įvertinant galimą poveikį visuomenei ir aplinkai. Juk nieko nekainuojantis saugos reikalavimų laikymasis ne tik padės išvengti daugiatūkstantinių nuostolių, bet ir aplinkinius apsaugos nuo dujų nuotėkio metu galinčių kilti pavojų, dujos patikimai ir saugiai pasieks vartotojus, o gamtai nebus daromas neigiamas poveikis“, – tvirtina Dujų tinklo tarnybos vadovas.

Vis dažniau pasitaikančios dujotiekių sutrikimų priežastys – pažeidimai, įvykę žemės darbų atlikimo metu, neiškvietus bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovų, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie kasamoje teritorijoje esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą. Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus.

Prieš imantis žemės kasimo darbų, visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Dujotiekių apsaugos zonoje, kuri siekia po 2 metrus abipus skirstomojo dujotiekio vamzdyno ašies, be „Lietuvos dujų“ žinios draudžiama atlikti bet kokius statybos darbus, sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau nei 30 cm, sandėliuoti statybines ir kitas medžiagas, kasti ir gilinti griovius.

Žalos už pažeistus dujotiekius nustatymą ir nuostolių atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro  įsakymu patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės.