Šiais metais didelis dėmesys skirtas 2015 m. patvirtintai Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkei ir Darnaus vystymosi tikslams, kuriuos Lietuva kartu su kitais Jungtinių Tautų nariais įsipareigojo įgyvendinti iki 2030 m. Darnaus vystymosi tikslai – pasaulio šalių susitarimas, kuriuo siekiama ne tik kovoti su skurdu pasaulyje, bet ir skatinti darnų vystymąsi ir vartojimą, švelninti klimato kaitos poveikį, kurti sąlygas oriam žmogaus gyvenimui, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių.
Siekiant supažindinti visuomenę ir ypač jaunimą su šiais tikslais, Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 2016 m. rugsėjį buvo organizuota atsakingos žiniasklaidos ir viešinimo kampanija „Gerosios pasaulio žinios: mes turime planą“. Kampaniją Lietuvoje įgyvendino Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru.
Apie kampaniją ir komunikacijos su Lietuvos visuomene iššūkius pasakoja Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos direktorė Rūta Avulytė-Jelagė.
– Kaip gimė šio projekto idėja ir koks jo tikslas?
– Projekto idėja gimė Danijoje dar 2010 m., o pernai, kai buvo paskelbti Europos metai vystymuisi, Europos Komisija nusprendė bendradarbiauti su Danijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra DANIDA ir įgyvendinti šį projektą visoje ES. Pernai prie projekto prisijungė devyniolika šalių, o Lietuva dalyvauja šiemet.
Pastaruoju metu mus pasiekia daug neigiamos informacijos apie pasaulio įvykius, ypač iš besivystančių šalių. Tačiau tai nereiškia, kad pasaulyje nevyksta pozityvių permainų. Projekto organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad kai kurie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslai, patvirtinti dar 2000 m., buvo įgyvendinti sėkmingai. Šiais metais pradedant įgyvendinti naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę siekiama pristatyti Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., kurie pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pasaulio šalių įsipareigojimus juos įgyvendinti. Norima supažindinti, kokių konkrečių veiksmų imsis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios pasaulio šalys. Siekiama pateikti alternatyvą negatyvioms naujienoms, kuriose atsispindi skurdas, badas, kariniai konfliktai, ir pateikti gerąsias naujienas.
– Kas akcentuojama šių metų laikraštyje „Gerosios pasaulio žinios“?
– Šių metų laikraštyje yra išties įdomios informacijos, kaip naujiena, kad Užsachario Afrikoje statoma 8 tūkst. km siena siekiant aprūpinti žmones maistu, vandeniu ir darbu. Arba naujiena apie tai, kad pasaulyje mažėja skurdo, o nekontroliuojamas pasaulio gyventojų skaičiaus augimas yra suvaldytas.
Kampanijos metu bendradarbiavome su žiniasklaida, įtraukėme savanorius, kurie nemokamai dalijo laikraštį „Gerosios pasaulio žinios“ Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Deja, tema yra sudėtinga ir nedaug kam įdomi. Besivystančios šalys mūsų tėvynainiams nėra aktualios, kadangi turime ir savų problemų. Tačiau kampanija skirta ne tik besivystančioms šalims. Mes Lietuvoje didžiausią dėmesį skyrėme Darnaus vystymosi tikslams iki 2030 m., kurie šiuo metu turi būti įgyvendinti ir mūsų šalyje. Laikraštis „Gerosios pasaulio žinios“ yra leidžiamas visoje ES vienodu formatu, tik verčiamas į skirtingas kalbas. Šalys pačios pasirenka, kurį mėnesį jį skelbti. Šiemet Lietuvoje išdalijome 10 tūkst. laikraščio egzempliorių.
– Kaip sekėsi skleisti gerąsias pasaulio naujienas?
– Laikraštis dalytas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kartu bendradarbiavome su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie nemokamai vežiojo kampanijos savanorius į regionus. Kampanijos reklamos priemonės buvo pagamintos iš ekologiškos medžia-
gos – Darnaus vystymosi tikslų plakatus gaminome iš perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, riedlenčių, o maišelius – iš suyrančio pluošto.
Pagrindinė kampanijos akcija vyko rugsėjo 9 ir 29 d., į kurią pritraukėme apie 130 savanorių. Važiavome į gimnazijas kalbėtis su mokiniais, kurie noriai prisijungė prie kampanijos. Bendradarbiavome ir su Lietuvos nebyliųjų forumu, kurie pasiuvo kampanijos marškinėlius. Atlikome viešosios nuomonės tyrimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, kiek Lietuvos žmonių žino apie Darnaus vystymosi tikslus ir koks yra požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą. Pasirodė, kad tik 4 proc. žino apie Darnaus vystymosi tikslus. Tačiau daugiau kaip 50 proc. apklaustųjų neprieštarautų, jei dalis jų sumokėtų mokesčių atitektų besivystančioms šalims. Tikrai yra dalykų, kurie išties maloniai nustebino.
– Kokios visuomenės reakcijos sulaukėte skleisdami žinias?
– Iš tiesų iki šiol ieškome būdų, kaip geriau pristatyti darnaus vystymosi gerąsias žinias visuomenei, nes apie ką kalbame, yra toli nuo mūsų, ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nėra svarbu. Bet kai žmonėms pasakoji apie Darnaus vystymosi tikslų esmę, žmonės sako: palaukite, ir pas mus tai yra pritaikoma. Juk pagrindinis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. principas – „Nepalikti nė vieno nuošalyje“.
– Subūrėte 130 savanorių. Kas juos paskatino prisijungti?
– Daugelis savanorių žinojo apie Darnaus vystymosi tikslus. Tie, su kuriais bendravau gimnazijose, ieškojo įdomesnio būdo savanoriauti, nes pats savanoriavimas yra geriausia galimybė įsitraukti į darnaus vystymosi tikslų populiarinimą. Po kiekvienos diskusijos gimnazijose prieidavo apie 10 gimnazistų ir sakydavo, kad nori prisijungti prie šios idėjos įgyvendinimo. Darnaus vystymosi tikslai iš pradžių sunkiai suprantami, tačiau jei vienas ar keletas tikslų tau yra svarbūs, gali tapti šio tikslo ambasadoriumi penkiolikai metų. Jaunimą tai ypač sudomino.
Su savanoriais palaikome ryšį ir po akcijos, jie nori dalyvauti naujose ir prisidėti prie kitų vystomojo bendradarbiavimo renginių organizavimo. Rugsėjo 9 ir 29 d. darėme kampanijos savanorių bendrą nuotrauką, nes danų iniciatyva socialinėje medijoje vyksta konkursas, kurio metu bus išrinkta gražiausia ir įdomiausia projekto nuotrauka. Tad šiame ES šalių narių konkurse dalyvauja ir mūsų nuotraukos. Nekantriai laukiame rezultatų!
– Projekto pagrindinė žinutė – kiekvienas gali pakeisti pasaulį. Kokiais būdais galime prisidėti prie geresnio rytojaus?
– Pakeisk save ir pasikeis pasaulis. Ši akcija yra tarsi savęs išstūmimas iš savo komforto zonos. Mes akcentuojame, kad nereikia būti politiku, kad priimtum svarbius sprendimus, užtenka prisijungti prie kitų vykdomų akcijų, kurios susijusios su, pavyzdžiui, sąžininga prekyba, ekologišku ir atsakingu vartojimu, ar prisidėti prie kitų socialinių akcijų, kurios padeda įvairioms visuomenės grupėms.
Naujausi komentarai